Klaipėdos rajonas patenka į dviejų gana skirtingą politinę, ekonominę ir kultūrinę praeitį išgyvenusių Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų teritorijas. Nors dar iki XIII a. Lietuvos valstybės susidarymo dabartinio Gargždų miesto apylinkėse gyveno Vakarų baltų gentys, tačiau Vokiečių ordino ekspansija į Rytų Baltijos regioną kardinaliai pakeitė geopolitinę situaciją ir vietinių genčių etnogenezę. Situacija kiek normalizavosi po 1422 m. Melno taikos sutarties, kuria buvo nustatyta valstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybės. Nors per kelis amžius keitėsi abipus sienos buvusių valstybių politinė sąranga ir pavadinimai arba pačios valstybės, tačiau siena liko beveik nepakitusi iki pat 1923 m. Siena ilgus šimtmečius buvo perskyrusi lietuviško etnoso apgyvendintas teritorijas. Todėl gyvenimas skirtingų valstybių teritorijoje ilgainiui lėmė kultūriškai ir ekonomiškai skirtingų Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras sukūrė turistinį – kultūrinį maršrutą „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“. Šį maršrutą sudaro 12 atrinktų objektų, labiausiai susijusių su buvusiu pasieniu, kurio buvimas per ilgus šimtmečius lėmė Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą. Vakarinė Klaipėdos rajono dalis priklauso Mažajai Lietuvai, o rytinė - Žemaitijai.
Maršrutas sudarytas taip, kad tiek gidas, tiek pavienis turistas pagal objektų sąrašą, maršrutą gali susidėlioti savarankiškai ir pagal poreikį lankyti visus objektus ar tik kelis pasirinktus.