Šiose kapinėse palaidotas vienas iš 1831 m. sukilimo vadų, brigados generolas Antanas Gelgaudas (1792–1831). Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Gelgaudų giminės. Antanas Gelgaudas palaikė Napoleoną I, 1812 m. savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką, už nuopelnus prancūzų kariuomenei suteiktas pulkininko laipsnis. Vėliau stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. 1818m. Kongreso karalystės Pirmosios divizijos pirmosios brigados vadas, brigados generolas. 1830 m. Lenkijoje vadovavo sukilėlių daliniams. 1830–1831 sukilimo Lietuvoje vadas. Po nesėkmių 1831 kovose Gelgaudas nusprendė pasitraukti į Prūsiją ir ten kapituliuoti. Pereinant sieną prie Agluonos upelio, liepos 13 d. vienas iš jo karininkų, kapitonas Skulskis (ar Stubskis), apkaltinęs Gelgaudą pasitraukimu iš kovos lauko, jį nušovė. Čia Gelgaudas buvo palaidotas, o ant kapo uždėtas akmuo, kuriame rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis iškaltas įrašas apie Gelgaudą. Praėjus 3 ar 5 metams po sukilimo, caras patenkino Gelgaudų giminės prašymą perkelti Gelgaudo palaikus į Mažosios Lietuvos pusėje 8 km nuo sienos esančias Kisinių kapines (Klaipėdos apskritis, Dovilų valsčius). Kapas buvo apleistas ir tik artėjant 100-osioms Gelgaudo mirties metinėms (apie 1928–1929 m.) Anglijoje gyvenantys Gelgaudo palikuonys (Gielgud) atsiuntė pinigų ir paprašė kaimo seniūno tinkamai jį sutvarkyti. Buvo pastatytas aukštas, ornamentais pagražintas kryžius, kapas apjuostas grandine, čikagietis Vilius Podžius pastatė cementines kolonas. Kažkada norėjusio išvaduoti Lietuvą iš carinės Rusijos Gelgaudo kapas buvo dažnų Mažosios Lietuvos jaunimo susibūrimų vieta.
Kisinių etnografinių kapinių plotas apie 2310 m2 , kapų yra apie 100. Spėjama, kad šiose kapinėse jau buvo laidojama XIX a. pradžioje. Pats seniausias antkapinis kryžius yra pastatytas 1831m., tačiau manoma, kad buvo laidojama ankščiau. Kisinių kaimo kapinėse palaidotas lietuviškos žurnalistikos pradininkas, sakytojas Johanas Ferdinandas Kelkis (Kelch, 1801–1887) kuris smerkė lietuvininkų germanizaciją. Kai po 1872–1876 m. lietuvių kalba iš mokyklų buvo pašalinta, siuntė peticijas Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, švietimo ir kulto ministrui, prašydamas bent tikybą mokyklose dėstyti lietuvių kalba.
Objekto koordinatės: 55.63959, 21.35099
Kisinių etnografinės kapinės - nuotraukų galerija
.png)