Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras
Baltų kelias: pažinkime kuršius

Baltų kelias: pažinkime kuršius

Baltų kelias: pažinkime kuršius - tai trys žiediniai maršrutai, sukurti remiantis senųjų kuršių žemių išsidėstymu. Kiekviename maršrute pateikiami ne tik su baltų kultūra susiję objektai, bet ir įvairiausios edukacinės programos, pramogos bei kitos aktyvios veiklos. 

Be_pavadinimo_004.png

PILSOTO ŽEMĖ 110 KM

1. Kalniškės (Gargždų) piliakalnis

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėje stovintis Kalniškės (Gargždų) piliakalnis, esantis Ceklio žemėje,  mini Gargždų miesto istorijos pradžią, kai 1253 m. pirmą kartą paminėta kuršių pilis – Garisda. Pylimų ir griovių kaskada, įtvirtinimai, statūs šlaitai rodo čia buvus gana stiprią pilį. Sutvarkytas Kalniškės piliakalnis dabar yra labai patraukli turistinė vieta su atsiveriančia panorama į Gargždų miestą.

2. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre galima interaktyviai susipažinti su kuršių istorija, rastais kuršių papuošalais, ginklais. Išmaniųjų technologijų pagalba visi norintys gali pasimatuoti kuršiškus kostiumus ir atsisiųsti nuotrauką į savo telefoną. Taip pat kviečiama pasižiūrėti animuotą 3D filmą apie Gargždų miesto istoriją nuo pelkių iki šių dienų, o užsidėjus virtualios realybės akinius nusikelti į šių laikų kuršių kaimelį ant Kalniškės (Gargždų) piliakalnio.

3. Eketės piliakalnis

Eketės piliakalnis, esantis Pilsoto žemėje, buvo vienas didžiausių ir galingiausių kuršių piliakalnių. IX-XIII a. piliakalnis buvo reikšmingas politinis, karinis ir ekonominis centras. Tuo metu piliakalnį saugojo penki dirbtiniai žemės pylimai ir keturi grioviai, o pagal įtvirtinimus nusidriekė plati gyvenvietė. 1972 m. piliakalnio ir gyvenvietės archeologinių tyrimų metu rasta įvairių senovinių ginklų, žaislų, kasdienių darbo įrankių, būdingų I-XIII a. Šiais laikais piliakalnyje švenčiama tradicinė saulėgrąžos šventė – Joninės.

4. Gintaro gaudymo paslaptys

Išskirtinių pramogų mėgėjai turėtų nepraleisti šanso pabandyti savo jėgomis pagauti gintarą Baltijos jūroje. Kad paieškos nebūtų bevaisės rekomenduojama užsisakyti unikalią pramoginę-pažintinę ekskursiją „Gintaro gaudymo paslaptys“. Profesionalus gintaro gaudytojas paaiškins kaip viskas vyksta ir ką svarbiausio turi žinoti gintaro ieškotojai.

5. Terapijos Karklėje

Kiekvienas atvykęs į Karklę kviečiamas išbandyti išskirtinius terapinius užsiėmimus bei įvairiausias edukacines programas. Sodyboje „Karkelbeck No. 409“ veiklų pasirinkimas labai platus. Galima rinktis gintaro ir garso terapiją su skambančiais dubenimis, fraktalų piešimą, šokio judesio ir garso terapiją, masažus ar kt. Siekiant užtikrinti saugią ir jaukią aplinką, į programas būtina užsiregistruoti iš anksto.

6. Olandų Kepurė

Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olando Kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnumu. Manoma, kad kalnas Olando kepurės pavadinimą gavo dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima iš jūros pusės. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.

7. Klaipėdos piliavietė

Klaipėdos piliavietė yra viena seniausių vietų, nuo kurios ir prasidėjo miesto istorija. Klaipėdos miesto ištakos – šalia pilies įsikūrusi gyvenvietė. Pirmą kartą Klaipėdos pilis, tuomet – Memelburgas, paminėtas 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutarė dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės upių. Tais pačiais metais buvo pastatyta medinė pilis. Dabar piliavietės erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras bei Antrojo pasaulinio karo ekspozicija „Muziejus 39/45“. Pilies muziejaus archeologinėje kurtinoje veikia ekspozicija apie baltus.

8. Edukacinė programa „Pažinkime baltų papuošalus“ Kalvystės muziejuje

Kalvystės muziejus įkurtas siekiant išsaugoti Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros paminklus. Čia organizuojamos edukacinės programos „Pažinkime baltų papuošalus“ metu susipažįstama su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų įvairove, ornamentais, jų prasme. Praktinio užsiėmimo metu iš žalvario žaliavos galima pasigaminti kuršišką papuošalą.

9. Vikinginio laikotarpio patiekalų degustacija

Edukacijos metu dalyviai supažindinami su IX–XII a. patiekalų gausa, maisto gaminimo ypatumais, naudojamomis daržovėmis, prieskoniais. Edukacijos dalyviai patys formuoja avižinius arba miežinius duonos paplotėlius bei kepa ant laužo žaizdro. Skanauja pagardinant juos kanapiniu sviestu. Smaližiai lipdo bandeles su aguonų/medaus/spanguolių įdaru bei kepa jas laužo kaitroje. Bandelės skanaujamos užsigeriant gilių kava, žolelių arbata arba pienu (pasirinktinai). Užsiėmimo metu pristatomi archeologiniai kostiumai bei Žvilių, Tytuvėnų, Laivių kapinynų archeologiniai radiniai.

10. Pasiplaukiojimas senoviniu buriniu Kuršių marių laivu

Pasigrožėti kuršių mariomis siūloma plaukiojant su senoviniu buriniu kuršių marių laivu reisine  „Dreverna“. Laivą galima išsinuomoti pramoginiams pasiplaukiojimams po Kuršių marias grupėms iki 30 asmenų arba edukacinės programos „Žuvies kelias“ metu. Reisinė ,,Dreverna“ pastatyta pagal laivadirbio Jono Gižo pagamintą XIX–XX a. Kuršių marių krovininio laivo modelį. Jo kopija saugoma Gargždų krašto muziejaus filiale Drevernoje.

Olando_kepure2.JPG Klaipedos_rajono_TIC1.jpg Laivas_reisine_Dreverna.jpg Klaipedos_rajono_TIC2.jpg Klaipedos_piliaviete2.jpg Olando_kepure1.JPG Kalniskes_piliakalnis2.JPG Kalniskes_piliakalnis1.jpg Siberijos_apzvalgos_bokstas._Nuotr._K._Narkutes_-Beniusienes.JPG Klaipedos_piliaviete1.jpg Eketes_piliakalnis.jpg

MĖGUVOS ŽEMĖ 100 KM

1. Palangos gintaro muziejus

Grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus. Jo ekspozicijoje – apie 5000 eksponatų. Muziejuje supažindinama su gintaro atsiradimo istorija, jo reikšme baltų ir kuršių gyvenime. Vitrinose – daugiau negu 70 unikalių gintaro gabalų vertinamų ne tik dėl įspūdingo jų dydžio (pats didžiausias – „Saulės akmuo“ sveria net 3,52 kg), bet ir dėl formų, spalvų niuansų ir kitų faktorių. Muziejuje organizuojamos įvairios edukacinės programos. Viena iš jų - „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“.

2. Birutės kalnas

Lankant vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtina užkopti ant Birutės kalno. Čia, buvusioje grafų Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis, šventu laikytas, Birutės pušynas. Nuo 21 metrą virš jūros lygio iškilusio, legendomis apipinto Birutės kalno. atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą. Kalne rasta I tūkstantmečio keramikos, pilis ir alkas yra buvę dar X–XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo palaidota.

3. Žemaičių Alka Šventojoje

Žemaičių alka 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje. Čia galima pamatyti menininkų išdrožinėtus medinius stulpus, kurie simbolizuoja baltų mitologinius dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ledą, Saulę ir Mėnulį. Saulei leidžiantis į jūrą, žvelgiant į stulpus galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

4. Baltų mitologijos parkas

Baltų mitologijos parke atskleidžiamas baltų originalus pasaulio ir visatos sąrangos suvokimas per vaizdines (medinės skulptūros) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas. Čia supažindinama su baltų mitologija, puoselėjamos senosios baltų kultūros vertybės. Klausantis gido pasakojimų galima sužinoti daug įdomybių apie visus baltų dievus ir dievaičius, jų nepaprastąsias galias. Parke įkurtas analogų neturintis „Vadimo labirintas“. Kad ir kuriuo keliu einama, vis tiek pasiekiamas labirinto centras – „Likimo šulinys“.

5. Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą, esantį Duvzarės žemėje,  sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Archeologinis kompleksas datuojamas I tūkst. pr. – XIII a. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Pilalės (Marijos kalnelio), prie Graistupio, kyšo Aukuro akmuo, iš kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis.

6. Bičių ir miško terapijos Kalniaus sodyboje

Privatumas, miškas, ramybė, žirgai, terapijos – tai elementai, kurie Kalniaus sodybą padaro išskirtine. Kaimo turizmo sodybos lankytojai turi puikią galimybę pasimėgauti unikaliomis miško ir bičių terapijomis. Pastaroji skirta atsikratyti stresui, nurimti, subalansuoti savo mintis ir emocijas gulint specialiame namelyje, kai po jumis dūzgia tūkstančiai bičių. Tai ne tik ramina, bet ir atkuria pažeistus biolaukus, stiprina imunitetą, subalansuoja nervų sistemą ir teigiamai veikia žmogaus organizmą.

7. Kretingos dvaro parko Saulės laikrodis

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.

8. Kretingos muziejus

Kretingos muziejuje galima apžiūrėti vieną didžiausių archeologinių ekspozicijų apie kuršius. Lankytojai supažindinami su Andulių ir Lazdininkų kapaviečių, Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės archeologiniais radiniais. Ekspozicijoje ypatingas vaidmuo skirtas gintarui ir jo reikšmei kuršių gyvenime. Po atviru dangumi galima pamatyti įvairias girnapuses ir kulto akmenis.

Baltu_mitologinis_parkas4.jpg Birutes_kalnas2.jpeg Palangos_gintaro_muziejus2.jpg Zemaiciu_alka._Nuotrauka_Vitalija_Meskiene_(2).jpg Baltu_mitologinis_parkas3.jpg Birutes_kalnas3.jpeg Senosios_ipilties_archeologinis_kompleksas.jpg Baltu_mitologinis_parkas2.jpg Saules_laikrodis3.jpg Kretingos_muziejus_2.jpg Kretingos_muziejus_1.jpg Birutes_kalnas1.jpg Palangos_Gintaro_muziejus1.jpg Saules_laikrodis2.jpg Baltu_mitologinis_parkas1.jpg Saules_laikrodis1.jpg

CEKLIO ŽEMĖ 160 KM

1. Skuodo muziejus

Muziejaus istorinėje ekspozicijoje veikia informacinis terminalas „Apuolė – kuršių žemių centras“. Interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete, Apuolės piliakalniu, kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais.

2. Apuolės piliakalnis

Apuolės piliakalnis – ankščiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. IX a. Apuolėje buvo vienas pagrindinių Ceklio žemės politinių, karinių ir ekonominių centrų. Lietuvos ir Švedijos archeologai Apuolės piliakalnyje rado ne tik vertingų istorinių paliudijimų, bet ir unikalų ąžuolinį šulinio rentinį. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 m. kuršių kovos su vikingais prie Apuolės piliakalnio, kai atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro.

Šiais laikais ant Apuolės piliakalnio vyksta kasmetinė šventė „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis". Tai inscenizuotos kuršių-vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.

2. Barstyčių (Puokės) akmuo

Barstyčių (Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, įtrauktas į rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo yra 13 m ilgio, 9 m pločio, 4 m aukščio ir sveria net 680 tonų. Manoma, kad ledynai atvilko jį nuo Švedijos. Padavime sakoma, kad senovėje, kur dabar guli Puokės akmuo, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir stambųjį akmenį.

3. Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Šiame parke yra penki labirintai, trys kupolai, merkaba ir ant žemės sukurta mandala. Labirintai egzistavo jau prieš 4 000 metų ir yra rasti beveik visose pagrindinėse religijų tradicijose visame pasaulyje. Kaip ir piramidės, taip ir labirintai, yra padaryti iš geometrinių formų, kurios ir sukuria šventą erdvę. Energetiniai labirintai turi tik vieną taką, vedantį į centrą ir vėl atgal. Kai žmogus keičia ėjimo kryptį, taip pat keičiasi ir jo suvokimas iš dešiniojo smegenų pusrutulio į kairijį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl labirintas gali skatinti suvokimo, jutimo, sąmoningumo imlumą.

4. Siberijos apžvalgos bokštas

Žemaitijos nacionaliniame parke ant Cidabro kalno pastatytas 15 m apžvalgos bokštas, kurį supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Siberijos pelkė yra viena vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbta telmologiniu draustiniu. Nuo apžvalgos bokšto viršaus atsiveria nuostabūs vaizdai į Platelių ir Beržoro apylinkes.

5. Imbarės piliakalnis

Imbarės piliakalnis yra vienas įspūdingiausių Kretingos rajone. X–XIII a. ant piliakalnio stovėjusi kuršių pilis buvo vienas svarbiausių Ceklio kuršių administracinių ir ūkinių centrų. Archeologinių tyrinėjimu metu rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, keramikos, apdegusių grudų. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.

6. Edukacinė iškyla „Kuršių pilies beieškant“

Įspūdingasis Kartenos piliakalnis datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Edukacinės programos metu supažindinama su išskirtiniu Kartenos piliakalnio istoriniu-archeologiniu kompleksu, senovės kuršių gyvenviete, vietovės istorija ir mitologija. Aktyviai keliaujant Minijos slėniu stebima gamta, aplankomas mitologinis akmuo – Laumės kūlis ir Kartenos arba Abakų Lurdas su koplyčia.

7. Šilalės kūlis

Šilalės kūlis - tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje.  Kūlis guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės. Šalia yra dubenėtasis ir aukuro akmenys. Tai pagoniškos šventyklos palikimas. Netoli dubenėtojo akmens surastas židinys, kurį juosia akmenų vainikas. Ištyrinėjus akmenis nustatyta, kad šiauriniame židinio krašte ant iš akmenų sukrauto postamento, yra stovėjęs pats aukuras – akmuo su dubeniu. Šis akmuo vėliau pastatytas į savo senąją vietą – taip atstatytas pagonybės laikų šventvietės pilnas vaizdas. Duobėje - židinyje aptikta degėsių liekanų, sakų ir su pelenais susilydžiusio gintaro. Pagal liekanas nustatyta, kad židinyje pagonybės laikais buvo kūrenama ugnis. Šis akmuo laikomas vienu iš vėliausiai įruoštų senosios lietuvių tikybos aukurų. Aukuro akmuo – archeologijos paminklas. Archeologai nustatė, kad čia buvo pagonių apeigų vieta. Į ją būdavo galima patekti kūlgrinda iš vakarų pusės. Seniau aplink šį akmenį augo šventoji giraitė.

8. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

Vaclovo Into akmenų muziejus yra vienintelis Europoje akmenų muziejus. Čia įrengtos vidaus ir lauko ekspozicijos. Vidaus ekspozicija įrengta vandens malūne, kur eksponuojamos įvairios uolienos, gyvūnų ir augalų fosilijos, spalvomis ir faktūromis turtinga smėlio kolekcija ir kt. Lauko ekspozicijoje galima pamatyti daugiau nei 150 tūkst. įvairiausios formos, kilmės, struktūros, spalvos riedulių, tarp jų ir senuosius kuršių mitologinius akmenis. Muziejuje organizuojami įvairiausi edukaciniai užsiėmimai.

9. Kuršių genties istorijos muziejus Mosėdyje

Mosėdyje įkurtas unikalus ir vienintelis toks Lietuvoje, Kuršių genties istorijos muziejus. Čia eksponuojamos archeologinių radinių rekonstrukcijos – kuršiški ginklai, papuošalai, buities įrankiai ir kt. Lankytojai muziejuje išgirs daugybę įdomių istorijų, pasakojamų per pojūčius. Tikslių rekonstrukcijų dėka galima pamatyti, kaip vienas ar kitas daiktas atrodė naujas dar prieš atsidurdamas žemėje, išbandyti to laikotarpio įrankį ar ginklą. Taip pat muziejuje siūloma išbandyti įvairius amatus – audimą vertikaliomis pasvarinėmis staklėmis ar maisto gamybą ant muziejuje esančio atviro ugniakuro.

akmenu_muziejus.jpg Siberijos_apzvalgos_bokstas._Nuotr._K._Narkutes_-Beniusienes_001.JPG Imbares_piliakalnis1.jpg Barstyciu_akmuo.jpg Imbares_piliakalnis2.jpg Skuodo_muziejus.jpg Silales_kulis.jpg