Gargždų (Kalniškės) piliakalnis

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėje stovintis Kalniškės piliakalnis piliakalnis yra sietinas su pietų Kuršo dalybų akte 1253 m. balandžio 4 d. paminėta kuršių Garisda pilimi, kuri priklausė Ceklio žemei. Tokiomis aplinkybėmis Gargždai pirmą kartą buvo užfiksuoti rašytiniuose šaltiniuose. Trimis grioviais ir keturiais pylimais apsaugotas piliakalnis – stačiais šlaitais, apie 20 m aukščio. Erdvi piliakalnio aikštelė trapecinė, pailga rytų–vakarų kryptimi. Pietvakarinėje piliaklanio papėdėje 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Aplink piliakalnį esantį lauką žmonės vadina Raganine, pasakojama, kad čia buvusi alkvietė. Sutvarkytas Kalniškės piliakalnis dabar yra labai patraukli turistinė vieta su atsiveriančiu vaizdu į Gargždų miestą.

Piliakalnis, įrengtas Minijos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, datuojamas I–XIII amžiuje. Aikštelė trapecinė, 100 m ilgio, 13­–30 m pločio, 1,5 m aukščio. Gamtinių kliūčių neapsaugotame jos sluoksnyje supilti 4 pylimai ir tarp jų iškasti 3 grioviai. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Papėdės gyvenvietė užima 1 ha plotą, I tūkst. antrosios pusės – II tūkst. pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos, lygios ir apžiestos keramikos, akmeninių trintuvų, smiltainio verpstukas, žalvarinė grandelė.

Pasakojama, kad rytinėje piliakalnio pusėje buvęs plytomis mūrytas urvas, vedęs piliakalnio vidun. Teigiama, kad viduje paslėpti neišmatuojami turtai, kuriuos saugojęs tos pilies ponaitis su juoda skrybėlaite, o piliakalnio viduryje nugrimzdęs dvaras. Taip pat sklinda legenda apie jauną porą, kurie be galo mylėjo vienas kitą, bet nebuvo jiems lemta būti kartu, todėl dabar atsiveria piliakalnio požemiai, išeina baltai apsirengęs jaunuolis ir klaidžioja po piliakalnį, ieškodamas savo mylimosios. Kitoje pusėje pasirodo baltai apsirengusi mergina. Piliakalnis žybsi nuo žvakių liepsnelių. Gaila, bet niekas ir nesužinojo, ar jaunuoliai susitiko.

Objekto koodrinatės: 55.71066, 21.41645

 

Maršruto objektai:

<VISAS MARŠRUTAS