Minimas XIX a.–XX a. vid. datuojamas kapinaites skyrė Rytų Prūsijos – Rusijos imperijos (vėliau nepriklausomos Lietuvos) siena. Taip pat, tarp kapinių ėjo senojo pasienio kelio atkarpa (ji ėjo kiek atokiau į vakarus nuo dabartinio Maciuičių – Pėžaičių kelio). Abipus gyvenę žmonės vieni kitus pažinojo ir net bendravo tarpusavyje. Susidarė geros sąlygos kontrabandai. Darbuojantis kapinėse, patogu kontrabandines prekes paslėpti ir atsitolinus pasienio darbuotojams perduoti per sieną, o patikrinimų metu šių prekių pas žmones nerandama. Iš Mažosios Lietuvos daugiausia buvo perduodamos skalbimo priemonės, muilas, audiniai-medžiagos, net egzotiniai vaisiai atkeliavę į Klaipėdos uostą laivais, toliau kontrabandos keliu pasiekdavo aplinkinių dvarų stalus. O taip pat anodiją (opmandrupė) – ji keliaudavo per sieną bidonais ir turbūt buvo pelningiausia prekė. Teigiama, kad per šią vietą ėjo knygnešių kelias spaudos draudimo laikotarpiu (pavyzdys – Mišių knyga, kurią turi Dovilų etininės kultūros centras). Gyvulių kontrabanda daugiausia ėjo per Lyverių mišką. Žmonės kiekvienoje situacijoje rasdavo progą-galimybę pasipelnyti.
Gyventojų etnografinių regionų paribyje pasakojimai:
Objekto koordinatės: 55.6513081, 21.4365735
Jurjonų kaimo senosios evangelikų liuteronų kapinės - nuotraukų galerija
.png)