Dovilai

Istorinė Mažosios Lietuvos pasienio gyvenvietė, kurioje pastatyta akmeninė neogotikinio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia. Per miestelį driekiasi turistinis dviračių maršrutas „Pavyk pajūrio vėją“, kuriuo galima nuvažiuoti iki pat Liepojos. Dovilų etninės kultūros centre aktyviai organizuojamos kalendorinės šventės, rengiamos parodos, folkloro kolektyvo „Lažupis“ programos, vedami edukaciniai užsiėmimai, galima pakeliauti etnoturistiniais maršrutais.

Gyventojų etnografinių regionų paribyje pasakojimai:

 

Objekto koordinatės: 55.677027, 21.359287

Netoliese galite pamatyti:

Siaurojo geležinkelio tiltelis

1904 m. buvo priimtas sprendimas, kad reikia tiesti iš Klaipėdos siaurąjį geležinkelį iki Dovilų, ir nuo Dovilų iki Pėžaičių. Susisiekimas tais laikais siauruku buvo didžiulė pažanga. Iš Klaipėdos atvažiuodavo daug žmonių, poilsiauti, damos gerti kafiją, vyko prekyba, prie Dovilų veikė akmens skaldykla, plytų gamykla, buvo vežamos medžiagos, ūkininkai vyko savo produkciją į Klaipėdos miestą parduoti. Siaurukas sudarė prielaidas Dovilams būti ekonomiškai pažangia gyvenviete. 2021 m. atlikta siaurojo geležinkelio tiltelį per Lašupio  upelį rekonstrukcija.

Objekto koordinatės: 55.6781650, 21.3583647

Dovilų etninės kultūros centras

Dovilų etninės kultūros centras įsikūręs Dovilų miestelio centre, viename iš nedaugelio išlikusių senųjų pastatų. Šioje vietoje kultūrinė veikla prasidėjo jau tarpukariu: čia buvo rodomi vaidinimai, vyko šokių vakarai, popietės. Sovietmečiu įsikūrė kultūros namai, kurie gyvavo ir po nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 2005 metų vasario 1 dienos kultūros namai tapo Dovilų etninės kultūros centru.

Objekto adresas: Gargždų g. 1, Dovilai, koordinatės: 55.67752, 21.35968

Dovilų piliakalnis

Nors I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio vid. datuojamas piliakalnis yra priešistoinio kultūros paveldo paminklas ir jis yra kiek atokiau nuo buvusios Rytų Prūsijos – LDK (vėliau Rusijos imperijos ir Lietuvos Respublikos) sienos, tačiau jame yra išlikę II-ojo pasaulinio karo laikus menantys gynybinių įtvirtinimų liekanų. Priešistoriniais laikais piliakalnio aikštelės pietvakariniame krašte ir šiaurės rytiniame gale supilti pylimai ir rytinis aikštės kraštas yra apardyti 1945 m. pr. vokiečių iškastų apkasų. Šiaurės rytiniame pylime įrengtas betoninis šaudymo lizdas. Antrojo pasaulinio karo metu piliakalnis buvo įtrauktas į Klaipėdos gynybos sistemą

Piliakalnis įrengtas Minijos dešiniojo kranto aukštumos atragyje. Aikštelė keturkampė, pailga, 110 m ilgio, 20 - 25 m pločio, jos PV krašte supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. ŠR aikštelės krašte supiltas 2,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 30 m pločio, 2 m gylio natūralų griovį, skiriantį piliakalnį nuo toliau į ŠR esančios aukštumos dalies.

Apie šį piliakalnį užrašyti du padavimai. Pirmajame pasakojama, kad ant kalno stovėjo didelė pilis, kurioje gyveno lietuvių kunigaikštis Gediminas. Jo požemiuose buvo pilna lobių, kuriuos iki šiol saugo didžiulis šuo. Kituose pasakojama, kad ant kalno pastatytą pilį valdė kunigaikštis Dovilanas, narsiai gynęs kraštiečius nuo priešų. Supratęs, kad negali atsilaikyti prieš stipresnį priešą, trenkdamas kardu į aukurą prakeikė priešus ir pilį. Ši nugrimzdo į žemę, liko tik kalnas.

Išlikę pasakojimų, kad šiame piliakalnyje palaidotas karaliaus Gedimino talkininkas ir giminaitis, drąsus karžygys Gedminas, kad ant piliakalnio stovėjusius puikius rūmus užkeikusi pikta žynė ir jie nugrimzdę. Vienur pasakojama, kad ant kalno buvo labai gili skylė – net su ilgiausia kartimi matuojant jos dugno nebuvę galima pasiekti. Kitur – kad buvo gilus urvas. Žmonės eidavo pasiklausyti, kaip velniai urvo gilumoje skaičiuodavo pinigus, o pas piemenis iš to urvo ateidavo keistas vokietukas.

Objekto koordinatės: 55.66404, 21.33940

 

Maršruto objektai:

<VISAS MARŠRUTAS