„Siauruku“ po Mažąją Lietuvą

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Lengvas
37 km
4 val.
6
Maršruto danga
100% Asfaltas

Maršruto lankomi objektai:

Gargždai. Ekskursiją pradėsime prie Gargždų laisvalaikio centro, kuris yra bene geriausiai išlikęs ir glaudžiai su siauruku susijęs objektas. Sužinosime kuo jis buvo svarbus ir ypatingas šiame krašte, trumpai susipažinsime su Gargždų istorija ir šio miesto svarba ir reikšme esant pasienio gyvenviete tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. Plačiau susipažinsime su muitinės veikla ir kontrabanda, kuri taip pat neatsiejama Gargždų istorijos dalis.

Gargždų pramonės zona. Gargždai – vienas iš perspektyviausių Žemaitijos miestų. Čia veikia nemažai ekonomiškai stiprių įmonių, kurios įsikūrusios pramoninėje miesto zonoje. Šioje zonoje, visai šalia pagrindinio kelio vedančio į Dovilus kursavo siaurukas, tad pravažiuojant susipažinsite su šiandien miesto ekonomikai svarbia teritorija bei galėsite įsivaizduoti kas būtent šioje atkarpoje Dovilai-Gargždai (Laugaliai)-Dovilai vyko tarpukariu ir kaip viskas pasikeitė okupacijos metais po II pasaulinio karo bei sužinosite ateities perspektyvas šioje vaizdingoje teritorijoje.

Dovilai. Pasiekus Dovilus – vieną iš istorinių Mažosios Lietuvos pasienio su Lietuva gyvenviečių geriau susipažinsite su ja ir jos apylinkėmis. Sužinosite apie Dovilų istorinę raidą, ekonominį gyvenimą, aktyvią parapijinę ir kultūrinę veiklą, patogų ir svarbų susisiekimą su Klaipėda ir Laugaliais važiuojant siauruku, kuris kursavo tik iki 1945 m. Šis nedidelis Mažosios Lietuvos architektūra ir dvasia alsuojantis miestelis turi ką parodyti ir kuo didžiuotis: akmenine neogotikinio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri projektuota pirmojo Prūsijos karališkojo architekto Fridricho Augusto Štiulerio; doviliškiu, pirmuoju Klaipėdos krašto karo lakūnu, iš lėktuvo barsčiusį mamai gėles ir dvarus buvusius Dovilų apylinkėse, kai vienas iš jų buvo susijęs su žinomu Mažosios Lietuvos krašto kultūros ir visuomenės veikėju – Hugo Šojumi.

Kisiniai. Palikus Dovilus vyksime link Kisinių kaimo, kuris garsus savo nedidelėmis etnografinėmis kapinėmis, kur šalia krašto šviesuolių amžino poilsio atgulė vienas iš 1831 m. sukilimo vadų Antanas Gelgaudas ir lietuvių periodinės spaudos pradininkas, leidėjas ir vertėjas, precentorius Johanas Ferdinandas Kelkis. Daugiau sužinosime apie šių asmenų veiklą ir kuo išskirtinės yra Mažosios Lietuvos kapinės.

Geležinkeliai. Toliau Pėžaičių kryptimi vykstame iki Agluonėnų, kur buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija Klaipėda-Dovilai-Pėžaičiai. Išsamiau susipažinsime su geležinkeliais ir siauruku Klaipėdos krašte, jo linijomis, išskirtinumu, svarba anuomet ir kas išliko iki šių dienų.

Agluonėnai. Agluonėnai – tai nedidelė, jauki gyvenvietė ir dar vienas buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas atspindintis šio regiono istorinę svarbą/palikimą ir kraštovaizdžio bruožus. Apsilankę restauruotoje Agluonėnų etnografinėje sodyboje – muziejuje išvysime išlaikytą Klaipėdos krašto architektūrinį stilių ir vietinių krašto gyventojų lietuvninkų buitį ir ūkio reikmenis. Daugiau sužinosime apie jų tradicijas ir gyvenimo būdą. Išvysime 2009 m. pastatytą paminklą Mažosios Lietuvos krašto veikėjams atminti, kurį sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas, o vienas iš jų skirtas būtent Ievai Simonaitytei. Ji viena iškiliausių šio krašto rašytojų, o visai netoliese esantis Vanagų kaimas jos tėviškė. Taip pat užsuksime į Lietuvninkų ąžuolyną, kur minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį eisime laiko spiralės forma ir sužinosime kieno atminimui skirti 100, visai neseniai pasodintų, ąžuoliukų.

Priekulė. Tęsiant pažintį su Mažąja Lietuva negalime neaplankyti Priekulės, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, vieno iš architektūriniu bei urbanistiniu požiūriu vertingo miestelio, kurio centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui. Praeisite takais, kuriuos mynė čia kūrusi bei vasaras leidusi rašytoja I.Simonaitytė ar J. F. Šrėderis, kurio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Didžiąją Lietuvą carinės priespaudos laikais. Taip pat sužinosite šios gyvenvietės vardo kilmę, miestelio raidą bei svarbą, nes Priekulė – miestelis prie didelio geležinkelio kelio, jungusio Mažąją Lietuvą su Didžiąja, o juo keliavę žymūs veikėjai, iš Klaipėdos į Tilžę, neišvengiamai stabtelėdavę ir čia.

Dreverna. Palikus Priekulę, kuri įsikūrusi šalia vaizdingo Minijos upės vingio vykstame link Drevernos. Tai mažas žvejų kaimelis ir unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas perėmęs žvejų krašto tradicijas. Sužinosite, kas į šią vietovę pritraukdavo pirklius iš visos Žemaitijos, kuo versdavosi vietiniai, susipažinsite su jų tradicijomis, tarme ir žinoma kulinariniu paveldu būdingu Mažajai Lietuvai, kurį beragaujant ir užbaigsime pažintį Mažosios Lietuvos keliais.

 

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones