2025-ieji Drevernai buvo ypatingi. Drevernos bendruomenės iniciatyva miestelis oficialiai tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šis titulas suteikė galimybę dar plačiau pristatyti Drevernos kultūrinį identitetą, puoselėti Mažosios Lietuvos krašto tradicijas, atskleisti savitą žvejų gyvenvietės istoriją ir stiprinti bendruomeniškumą. Visus metus ypatingas dėmesys buvo skiriamas kultūrinėms ir bendruomeninėms veikloms, kurios telkė vietos gyventojus, skatino skirtingų kartų bendravimą, kūrybiškumą, partnerystę bei naujų iniciatyvų atsiradimą. Kartu buvo puoselėjamos jau susiformavusios tradicijos, ieškoma naujų būdų jas pristatyti ir perduoti ateities kartoms. Drevernoje vykę renginiai subūrė įvairių patirčių žmones, skatino pažinti vietos paveldą ir prisidėjo prie Drevernos, Priekulės seniūnijos bei Klaipėdos rajono vardo garsinimo.
Dreverna – mėlynoji žemė – tai ne tik simbolinis pavadinimas, bet ir kvietimas atrasti vietą, kurioje gyva pamario krašto dvasia, saugomos tradicijos ir kuriama ateitis. Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai tapo reikšmingu bendruomenės istorijos etapu, kurio patirtys ir palikimas dar ilgai primins apie kultūros, bendrystės ir meilės savo kraštui svarbą. Dreverna – mėlynoji žemė tapo prasminga šių kultūros sostinės metų idėja, atspindinčia glaudų miestelio ryšį su vandeniu, Kuršių mariomis, žvejyba ir savita pamario krašto gyvensena. Šis simbolinis pavadinimas kvietė pažvelgti į Dreverną kaip į vietą, kurioje susipina gamtos grožis, istorinis paveldas, kultūrinė atmintis ir gyvos bendruomenės tradicijos. Kultūros sostinės metų pradžia pažymėta renginiu „Užgimimas“. Jis simboliškai pradėjo naują Drevernos kultūrinio gyvenimo etapą ir pakvietė bendruomenę bei svečius į visus metus trukusią kultūrinių iniciatyvų kelionę. Per tuos metus įgyvendinta apie 85 įvairaus turinio renginių. Metų programa buvo skirta ne tik renginiams organizuoti, bet ir vietos tapatybei stiprinti, bendroms patirtims kurti bei Drevernos kultūriniam savitumui atskleisti. Svarbią vietą šioje kelionėje užėmė vietos bendruomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Bendros iniciatyvos parodė, kad kultūra gyvuoja ne tik renginių metu – ji kuriama kasdien, puoselėjant tradicijas, dalijantis prisiminimais, saugant krašto istoriją ir įgyvendinant idėjas, kurios palieka ilgalaikį pėdsaką miestelio gyvenime.
Mažosios kultūros sostinės metus vainikavo uždarymo renginys, kurio metu pristatytas įgyvendintas projektas Laivelių promenada „Laivo formos ekspoziciniai stendai – mobili žvejų promenada“ pristatymas. Kultūros sostinės metų pabaigos renginyje atidaryta promenada papildė Drevernos viešąją erdvę ir suteikė jai naują kultūrinę bei pažintinę funkciją. Priekulės seniūnijos pastangomis įgyvendinant projektą buvo pagaminti 33 laivelio formos ekspoziciniai stendai, tris laivelius savo lėšomis įrengė Drevernos bendruomenės nariai. Kiekviename stende pateikiama skirtinga informacinė – istorinė medžiaga, promenada tapo savita erdve, kurioje lankytojai gali susipažinti su įvairiais vietos istorijos, kultūros ir paveldo aspektais. Laivelio forma natūraliai siejasi su Drevernos, kaip pamario žvejų gyvenvietės, tapatybe, o pačių bendruomenės narių indėlis atskleidžia jų norą prisidėti prie miestelio puoselėjimo ir išsaugoti jo išskirtinumą. Laivelių promenada – tai ne tik naujas miestelio akcentas, bet ir bendradarbiavimo pavyzdys, rodantis, kaip kultūrinės idėjos gali virsti ilgalaike verte. Sukurta erdvė kviečia sustoti, pažinti Dreverną, atrasti jos istoriją ir iš naujo įvertinti vietos žmonių saugomą kultūrinį paveldą. Per metus užmegztos partnerystės, sustiprėję bendruomenės ryšiai ir įgyvendinti projektai sudarė pagrindą tolesniam kultūriniam gyvenimui bei naujoms iniciatyvoms. Šiandien galime pasidžiaugti bendromis pastangomis ieškant istorinės medžiagos laiveliams. Drevernos, kaip Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, metai parodė, kad miestelio stiprybė slypi jo istorijoje, savitoje pamario kultūroje, remiantis žmonių iniciatyvomis ir gebėjimu veikti kartu. Tai buvo metai, skirti ne tik pristatyti Dreverną Lietuvai, bet ir dar geriau pažinti save, įprasminti vietos paveldą bei sustiprinti pasididžiavimą savo kraštu.