Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

30. Mokykla ir jos tradicijos

„Drevernos mokyklos istorija siekia XVIII amžiaus vidurį. Mažosios Lietuvos mokyklų raidos tyrėjo, mokslininko Alberto Juškos knygoje „Mažosios Lietuvos mokykla“ minima, kad Priekulės liuteronų parapijos Drevernos žvejų kaime mokykla įkurta po 1736 m. išleisto Prūsijos visuotinio privalomo pradinio mokyklos lankymo edikto, o pastatas pastatytas 1736–1741 m. laikotarpiu, į Dreverną perkėlus Svencelės pradžios mokyklą, įkurtą taip pat 1736 m.

Mokyklos pastate buvo įrengta klasė ir šulmeisterio/mokytojo (vok. Schulmeister) butas. Drevernos mokyklą lankė ne tik vietos vaikai, bet ir mokiniai iš Jakšų, Klišių, Svencelės, Meyenhoffo dvaro bei Strykio palivarko.

Pirmuoju šulmistru minimas Fridrichas Bertulickis, vėliau iki 1842 m. mokytojavo Gotfridas Hiochleris. 1842–1865 m. mokyklai vadovavo pirmasis diplomuotas pedagogas Jurgis Brusdeilynas, po jo – Emilis Bruzdeilynas. Didėjant mokinių skaičiui, XIX a. viduryje mokykla tapo dviklase. Joje dirbo ir Vilhelmas Šusteris, Artūras Bolcas bei E. Šimkaitis.

1890 m. Svencelėje pastačius naują mokyklą, Drevernoje mokinių sumažėjo ir mokykla vėl tapo vienklase. Vėliau čia mokytojavo Doligkaitis, Augustas Šinzas, o nuo 1927 m. – Gustavas Grimas. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje mokinių vėl padaugėjo, todėl mokykla tapo dviklase.

1900 m. Drevernos mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokyta vokiečių kalba, mokslas truko aštuonerius metus. Tik 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, mokykloje pradėta mokyti lietuviškai. Tuo metu vaikai buvo mokomi vokiečių ir lietuvių gimtosiomis kalbomis.

1939 m., Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, mokykloje vėl mokyta tik vokiečių kalba. Penkių skyrių mokiniai buvo mokomi vienoje klasėje, o visus juos mokė vienas mokytojas. Buvę mokiniai prisiminė griežtą to meto tvarką pamokų ir pertraukų metu.

Buvusių mokinių prisiminimai užfiksuoti Drevernos bendruomenės išleistoje knygoje „Dreverna – mėlynoji žemė“.

Ana Pričinienė (Brizgytė) prisimena „Vėliau 1939 m. pradėjo lankyti mokyklą, joje buvo mokoma vokiečių kalba. Mokykloje rašė su plunksna mirkydami į rašalą. (...) Vienetas buvo geriausias pažymys, o penketas blogiausias. Vokiečių metais tvarka buvo labai griežta. Visus pradinių klasių mokytojus mokė vienas mokytojas.“

Paskutinis mokyklos vedėjas buvo Užpelkaitis. 1944 m. rudenį jis uždarė Drevernos mokyklą ir kartu su dalimi mokinių pasitraukė į Rytprūsius.

Drevernos mokyklos istorija – tai ne tik datos ir mokytojų pavardės. Tai kelių kartų dreverniškių vaikystės ir jaunystės dalis, liudijanti, kaip per daugiau nei du šimtmečius keitėsi krašto kalba, valdžia, mokykla ir pats gyvenimas. Jos istorija glaudžiai susijusi su viso Mažosios Lietuvos Pamario krašto likimu.

Drevernos mokyklos raudonų plytų pastatas pastatytas 1898 m. yra išlikęs iki šių dienų. Tai buvo pradinė mokykla, kuri veikė iki 1951 m. 1952 m. rugsėjo 1 d. Drevernoje įsteigiama septynmetė mokykla, kuri veikė iki 1961 m. Aštuonmetės mokyklos statusas suteikiamas 1962 m. Dreverna tuo metu tapo žuvininkystės ūkio centrine gyvenviete. Kiekvienais metais vis didėjant mokinių skaičiui, 1966 m. prie autentiškos raudonų plytų mokyklos, pastatytas modernesnis pastatas. 1973-1974 m. m. mokykloje ugdėsi 208 mokiniai. Nuo 1987 m. mokykla pervadinama devynmete, tuo metu pradeda mažėti mokinių skaičius. 1952 – 1992 m. mokyklos direktoriumi buvo A. Šaulys. Nuo 1993 m. ugdymo įstaiga tampa pagrindine. Mokykloje buvo vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Laikotarpiu nuo 1950 m. iki mokyklos uždarymo mokyklą baigė virš 1000 mokinių. Vykdant Klaipėdos rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarką, 2017 m. Drevernos pagrindinė mokykla buvo uždaryta.

Drevernos mokykla garsėjo mokinių sportine veikla ir pasiektais rezultatais. Mokiniai turėjo galimybę užsiminėti įvairiomis sporto šakomis. Buvo kultivuojamos šios sporto šakos: l. atletika, futbolas, krepšinis, tinklinis, judrieji žaidimai DSV, stalo tenisas, šaškės, šachmatai, svarsčių kilnojimas, štangos spaudimas, virvės traukimas, šaudymas, smiginis, turizmas. Mokykloje vyko daug tradicinių sporto renginių, iš kurių didelio susidomėjimo ir populiarumo sulaukusios tradicinės Mažosios Lietuvos mokyklų l. atletikos varžybos, vykusios daugiau kaip 20 m. Mokykla didžiavosi dramos būrelio, šokio ir dainavimo kolektyvų pasirodymais. Drevernos mokykloje dirbo savo darbą mylintys ir išmanantys mokytojai. Kasmet mokykloje buvo įgyvendinami integruoto ugdymo projektai, skatinantys vaikų smalsumą, pagarbą, pasididžiavimą. Vasaros atostogų metu mokiniams buvo organizuojamos išvykos po Lietuvą, aplankant istorines vietas ir paminklus, gražiausius gamtos kampelius, susitinkant su įdomiais ir žymiais žmonėmis.

​​ Pasiklausyk šišioniškai