Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

31. Mažosios Lietuvos gyventojų vardai, pavardės

Mažosios Lietuvos lietuvininkų pavardėse atsispindi visas šio krašto likimas – lietuviška kilmė, prūsų ir kuršių paveldas, vokiečių kalbos įtaka, evangelikų tradicija ir skirtingų tautų kultūriniai ryšiai. Tai ypač ryšku senosios Drevernos ir Pamario krašto žmonių pavardėse.

Dreverna – senas Pamario žvejų kaimas, kurio gyvenimas šimtmečius buvo glaudžiai susijęs su Kuršių mariomis, žvejyba, laivais ir prekyba. Čia gyveno lietuvininkų šeimos, kurių pavardės šiandien padeda prisiminti senuosius kaimo gyventojus, jų darbus ir gyvenimo būdą. Viena ryškiausių lietuvininkų pavardžių ypatybių – priesaga -aitis. Ji dažniausiai nurodydavo giminystę: Adomaitis – Adomo sūnus, Jankaitis – Janko sūnus, Grigaitis – Grigo sūnus, Prūsaitis – prūso palikuonis. Mažojoje Lietuvoje būta ir retų pavardžių – Dannatis, Jodszatis, Brakuttis, Paulingis, Palasdys, Vilkalnis, Pugele, Kenkle.

Drevernos ir Priekulės krašto pavardės ypač įdomios tuo, kad senuose dokumentuose jos dažnai buvo užrašomos vokiška rašyba. Todėl Gižas galėjo būti užrašytas Giszas, Vaškys – Waškys, Šniaukšta – Szniaugšta, Žvilius – Szwilis, Puodžius – Podžus. Tokia rašyba nebūtinai reiškė žmogaus tautybės pasikeitimą – dažnai tai buvo administracinė pavardės forma. Drevernos istorijoje ypatingą vietą užima Gižų šeima. Pavardė siejama su garsiuoju Drevernos laivadirbiu Jonu Gižu, kurio vokiškuose dokumentuose pavardė buvo rašoma Giszas. Su Dreverna siejasi ir Traušių šeima. Martynas Traušys buvo Drevernos seniūnas, o jo dukra Ieva Traušytė 1895 m. ištekėjo už Jono Gižo. Taip pavardės susijungė ne tik šeimos istorijoje, bet ir Drevernos kultūrinėje atmintyje.

Priekulės parapijos ir Pamario šaltiniuose aptinkama daug senųjų pavardžių: Ašmonas, Grigelaitis, Kibelka, Puodžius, Radveikis, Klimkaitis, Kuršaitis, Birža, Blauzdys, Dieglys, Daugmantas, Drukis, Gropas, Muižininkas, Piktožius, Protnešis, Žiauka, Kalvis, Šauklys, Vaškys, Venskus, Voverė, Žagaras.

Pamario kraštui sutinkama ir Kuršaičio pavardė, siejama su žodžiu kuršis, kuršas. Ji primena senąjį kuršiškąjį kultūros sluoksnį, kuris svarbus ir Drevernos, Ventės, Kintų bei Kuršių nerijos istorijai. Dalis šių pavardžių kilo iš amatų, pareigų, augalų, gyvūnų ar pravardžių. Puodžius primena puodų gamintoją, Kalvis – kalvystės amatą, Šauklys – pareigas, o Voverė – gyvūno pavadinimą. Tokios pavardės leidžia bent iš dalies įsivaizduoti, kuo vertėsi ar kuo išsiskyrė senųjų šeimų protėviai. Senosios dreverniškių pavardės – ne tik keli žodžiai dokumentuose ar senose knygose. Jos liudija apie žmones, šeimas ir kaimo istorijos fragmentus. Šie žmonės buvo žvejai, ūkininkai, amatininkai, kūrę ir išlaikę vietos kultūrą bei tradicijas.  

​​ Pasiklausyk šišioniškai