Dviračių maršrutas aplink Kuršių marias: Dreverna - Juodkrantė - Nida - Ventainė - Svencelė - Dreverna

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Sunkus
73 km
7 val.
3
Maršruto danga
48% Asfaltas
17% Žvyrkelis
1% Miško kelias

Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę, važiuosite dviračiais į Nidą. Nidoje rekomenduojame likti nakvynei. Ryte keltu persikelsite iš Nidos į Ventainę, aplankysite Pamario gyvenvietę – Svencelę ir grįšite į Dreverną.

Siūloma aplankyti:

  • J. Gižo etnografinė sodyba

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.

  • Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija

Raganų kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m aukščio viršūnę. Visą skulptūrų ansamblį sudaro 80 ąžuolo skulptūrų. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos. Ši vieta ypatinga – tai mistinio ir realaus pasaulio paribys, čia atgyja vaizduotė, atbunda kūrybinės galios.

  • Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 m. duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora. Pirmieji kormoranai į Kuršių neriją parskrenda vasario pirmoje pusėje, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.

  • Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.

  • Bulvikio ragas

Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837-1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių nepaliaujamai mažėja. Esant geram matomumui iš Bulvikio rago matoma Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas – marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km.

  • Thomo Manno kultūros centras, muziejus

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus yra vienas labiausiai lankomų muziejų Vakarų Lietuvoje. Pagal architekto H. Reissmanno projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija, svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai, Thomo Manno festivalio renginiai.

  • Neringos istorijos muziejus

1969 m. rugsėjo 16 d. istorijos muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir kt. Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas - Nidos pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m., suteikusios teisę gaminti smuklėje - pašto stotyje alų.

  • Žvejo etnografinė sodyba

Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m., ir, kaip būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti su būdingu XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą. Šalia sodybos stovi du autentiški žvejų laivai. Už tvoros, marių pusėje eksponuojama kuršiškos burvaltės – kurėno – kopija.

  • Gintaro muziejus – galerija

Muziejuje galite savarankiškai aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti „Gintaro kelio“ atkarpą. Čia pamatysite senąsias gintaro apdirbimo dirbtuves, kuriose pristatoma, kaip ir kokiais įrankiais apdirbamas gintaras, apžiūrėsite įspūdingą inkliuzų kolekciją, Juodkrantės lobio amuletus, susipažinsite su gintaro morfologija. Vasaros metu į greta muziejaus įkurtus Menininkų namus atvyksta įvairūs menininkai, tuomet būna puiki galimybė stebėti kūrybinį procesą, aplankyti organizuojamas parodas.

  • Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu, laikytas jo siela. Įtakos turėjo ir filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame V.Kernagis suvaidino savo garsųjį personažą – Beną bei filme nuskambėjusia fraze – „Benai, plaukiam į Nidą“, kuri tapo festivalio šūkiu.

  • Parnidžio pažintinis takas

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, paukščių, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.

  • Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m. rytų kryptimi. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.

Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Tik iš čia pamatysite, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. 1999 m. per Lietuvą praūžęs uraganas „Anatolijus” nugriovė dalį Saulės laikrodžio, tačiau 2011 metais lapkričio mėnesį nulaužta laikrodžio stela buvo rekonstruota.

  • Mirties slėnis

Šis slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų. Ten 1870 - 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių – prancūzų stovykla. Dėl blogų kalinimo sąlygų, išsekimo, ligų daug belaisvių mirė. Jie buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse, todėl slėnis ir pavadintas šiuo vardu.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones