Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas
Nuo XIII-ojo amžiaus vidurio ant Kuršių marių kranto gyvuojanti Dreverna (Drivene) – kone bendraamžė su Klaipėda, buvusiu Mėmeliu. Ji pirmąkart paminėta 1253 m. Čia pati gamta sukūrė puikią vietą žvejų gyvenvietei – upės žiotys suformavo natūralų uostą, šalia kurio kūrėsi žuvininkų sodybos.
Kitaip nei kituose pamario kaimuose, kur žvejai gyveno vienkiemiuose, Drevernoje visos sodybos glaudėsi į vieną masyvą. Taip susiformavo savitas, jaukus žvejų kaimo vaizdas.
XVII–XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, kuris garsėjo savo žuvų turgumis. 1785 m. istoriniuose šaltiniuose minima, kad tai karališkasis kaimas prie marių, turintis 23 sodybas. Dar po šimto metų čia jau veikė ir pradžios mokykla. Žvejų kaimas turėjo savo vandens reguliavimo stotį, lentpjūvę, malūną bei navigacijos bokštą, o upės ir kanalo sankirtoje veikė muitinė.
Sovietmečiu Dreverna ir šios gyvenvietės žmonės taip pat vertėsi žvejyba.
Tikras Drevernos virsmas į turistų traukos centrą prasidėjo apie 2009-uosius, kai buvo pastatyta nauja prieplauka su slipu ir kranu, elingas, uoste įrengta per 70 švartavimosi vietų mažiesiems laivams. Šiuo metu uoste ir jo aplinkoje veikia restoranas, kempingas, kuriame pastatyta daugiau nei 30 aštuonviečių medinių poilsio namelių, įrengta virš 20 vietų kemperiams, yra konferencijų ir švenčių salės. Vandens pramogų entuziastams čia nuomojami laivai, valtys, irklentės bei vandens dviračiai.
Uosto akcentas ir dar vienas traukos objektas – 15 m aukščio, metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantys Kuršių marių ir kitame jų krante plytinčio Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiai – Naglių gamtinis rezervatas, kopos, gyvenviečių masyvai.
