Apie piliakalnius Klaipėdos rajone

Klaipėdos rajonas dažnai vadinamas keturių vandenų kraštu. Jį skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios, per rajoną teka didžiausia Žemaitijos upė Minija, tyvuliuoja ežerai. Tačiau, rajonas turtingas ir kitais gamtiniais objektais. Vieni jų – seniausi Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai – piliakalniai. Po visą Klaipėdos rajoną jų išsidėstę net 13.

 

Kalniškės piliakalnis. Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėje esanti Pilalė mini miesto istorijos pradžią. Tai bene labiausiai sutvarkytas ir turistams pritaikytas piliakalnis, nuo kurio atsiveria visa Gargždų panorama. 1998 m. atlikti nedidelio masto archeologiniai kasinėjimai patvirtino piliakalnio tapatinimą su 1253m. paminėta kuršių pilimi Gargždais. Pylimų ir griovių kaskada, įtvirtinimai, statūs šlaitai rodo čia buvus gana stiprią pilį. 

Gerduvėnų piliakalnis. Vienas paslaptingiausių ir mažiausiai žinomų Klaipėdos rajono piliakalnių. Jis įrengtas Gerdaujės kairiajame krante esančiame aukštumos krašte. Šlaitai gana statūs, tad nusiteikusių aplankyti piliakalnį laukia nelengvas žygis. Kitaip, nei daugumoje rajono piliakalnių, šiame sunku pastebėti aiškesnius gynybinius įtvirtinimus, tačiau galima įžvelgti dviejų griovių ir pylimo tarp jų liekanas bei toliau esančioje aukštumoje įrengtą priešpilį.

Žvaginių piliakalnis. Žvaginių piliakalnis yra rajono rytiniame pakraštyje. Jis lengvai pasiekiamas ir surandamas, nes įrengtas apylinkėse aukščiausios masyvios kalvos viršūnėje. Piliakalnyje įkurtas Ablingos memorialas - tragiškų karo dienų įvykių liudininkas. Tai 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems Ablingos ir Žvangių kaimo gyventojams. Kad kalnas yra piliakalnis, liudija tik jo rytiniame krašte esančio pylimo liekanos bei 1972 m. Archeologo Mykolo Černiausko aptiktas kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika, degėsiais.

Norgėlų piliakalnis. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio Veiviržėnai–Judrėnai pasukus į Endriejavą vadovaujantis rodyklėmis. Sunku pasakyti, kokiai baltų genčiai jį priskirti, nes piliakalnis stūkso menkai apgyventose vietose tarp žemaičių ir kuršių teritorijų. Piliakalnio išorinis šlaitas leidžiasi į griovį, už kurio supiltas antras mažesnis pylimas. Visa tai rodo, kad piliakalnyje buvusi medinė pilaitė, o senosios gyvenvietės reikėtų ieškoti šalia jos.

Veiviržėnų piliakalnis. Veiviržo kairiajame krante, tiesiai priešais Veiviržėnus esantis piliakalnis įprastai laikomas Veiviržėnų miestelio pradžia. Jis vienintelis iš rajono piliakalnių turi įtvirtintą papilį, esantį į rytus nuo piliakalnio. Jo aikštelė nuo aukštumos pusės juosiama griovio, pietinėje pusėje – dar ir pylimų liekanų. Veiviržėnų piliakalnis 1905 m. buvo tyrinėtas archeologo Liudviko Kšivickio, kuris aikštelėje fiksavo 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. O ji turėtų būti vėliausiai iš I tūkstantmečio – XIII a.

Vyskūpišių piliakalnis. Veiviržėnų–Pėžaičių plentu pasiekiamas Vyskupiškių piliakalnis yra Veiviržo dešiniajame krante, ties santaka su Juodupiu esančiame kranto kyšulyje. Pagrindinė piliakalnio aikštelė šiandien likusi Juodupio kairiajame krante. Juodupio dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje išliko piliakalnio aikštelės vakarinis pakraštys su pastatinta viršutine 3 m aukščio šlaitų dalimi. Tyrinėjimų duomenimis, aikštelėje yra iki pusės metro storio kultūrinis sluoksnis su grublėta keramika, geležies gargažėmis, stulpaviete. Piliakalnio dydis, nestiprūs žmonių įrengti įtvirtinimai bei archeologiniai radiniai rodo čia I tūkstantmečio pabaigoje ar II tūkstantmečio pradžioje buvus įtvirtintą gyvenvietę.

Mockaičių piliakalnis. Veiviržo kairiajame krante, jo santakoje su Kuisiu įsikūręs Mockaičių piliakalnis. Piliakalnį galima pasiekti iš Aisėnų–Švėkšnos žvyrkelio Mikužiuose pasukus į kairę pagal rodykles. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. Tokį jo gyvavimo laikotarpį patvirtina ir 300 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio esantis senkapis, pagal atsitiktinius radinius datuojamas II–XII a. Gražiausias piliakalnio vaizdas atsiveria nuo šiaurinės pusės, kur pro medžių kamienus prasišviečia taisyklingas jo siluetas.

Skomantų piliakalnis. Į vakarus nuo Skomantų kaimo, Veiviržo upės dešiniajame krante, prie kelio į Švėkšną stūkso vienas gražiausių pajūrio piliakalnių. Tai archeologijos paminklas ir vienas geriausiai įtvirtintų piliakalnių Lietuvoje, dar vadinamas Raguva. Veiviržo dešiniojo kranto kyšulyje įrengto piliakalnio aikštelė didžiulė. Nuo aukštumos pusės ją juosia pylimas, išorinėje pusėje papildomai apsaugotas dviem grioviais ir pylimu tarp jų. Piliakalnio viršutinėje dalyje pastatytas obeliskas, skirtas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui įamžinti.

Dovilų piliakalnis. Dovilų piliakalnis pasislėpęs Minijos dešiniajame krante esančiame Piliakalnio miške, tad surandamas tik skrupulingai laikantis kelio ženklų. Aukštumoje įrengto piliakalnio aikštelė ilga ir siaura su pylimais galuose. Šlaitai nestatūs, apie 9 m aukščio. Piliakalnis 1944 m. pabaigoje buvo įtrauktas į Klaipėdos gynybos sistemą, jo aikštelės rytiniame krašte iškastas apkasas, pylimuose įrengtos betoninės kulkos vaidininkų vietos – vadinamieji Kocho bunkeriai, į pašlaites remiasi prieštankinis griovys su pylimu.

Laistų piliakalnis. Apskritą aikštelę kone iš visų pusių juosia pylimas. Didžiojo pylimo išorinėje pusėje dar būta mažesnių pylimų su tarp jų esančiais grioviais, o toliau nuo jų – nemaža papėdės gyvenvietė. Pats piliakalnis archeologų tebėra mažai tyrinėtas, tik didžiajame pylime 1998 m. fiksuoti mažiausiai 5 skirtingi sluoksniai. Jie liudija piliakalnio istoriją, siekiančią 1253 m., kai čia stovėjo Laistų pilis.

Eketės piliakalnis. Didžiausias Klaipėdos rajone Eketės piliakalnis geriausiai pasiekiamas nuo Klaipėdos–Palangos greitkelio, pavažiavus ar paėjus gruntiniais Danės kairiojo kranto keliais. Piliakalnį sudaro netaisyklingo kvadrato formos aikštė bei ją iš šiaurinės pusės juosiantis puslankio formos supiltas pylimas. Pylimo išorinėje papėdėje matyti antro nedidelio pylimo liekanos, už kurio, kaip rodo 1972 m. tyrinėjimų duomenys, buvo supilti dar 3 nedideli pylimai o tarp jų iškasti grioviai. Nuo Eketės upelio aikštelę saugojo statūs šlaitai bei jos krašte supiltas nedidelis pylimas.

Antakalnio piliakalnis. Šiaurinėje rajono dalyje įsikūrusi Antkalnio Pilalė pasiekiama iš Gargždų–Jokūbavo plento Gribžiniuose pasukus į rytus ir pavažiavus 2,4 km iki kelio galo, toliau paėjus pėsčiomis už šiaurinėje pusėje esančios sodybos. Galingas pylimas nuo aukštumos pusės juosia nemažą trikampę aikštelę – buvusios medinės pilies kiemą. Iš kitų pusių jį saugojo statūs šlaitai. Piliakalnis archeologų netyrinėtas, iš jo žinomi tik atsitiktiniai radiniai: geležinis plačiaašmenis kirvis, bronziniai papuošalai, sviedinius primenantys akmenys.

Kukuliškių piliakalnis. Tai vėliausiai atrastas Klaipėdos rajono piliakalnis. Jį, 2016 metais, atrado biologas, ekologijos ir apliktorytos mokslų daktaras D. Stočius. Vėliau piliakalnio šlaite buvo rastos puodų šukės, kurios pasak archeologo G. Zabielos yra kuršiškos.  Piliakalnis įrengtas Baltijos jūros kranto kyšulyje, juosiamane šaltiniuotų raguvų. Jo šlaitai statūs, nuo jūros pusės apie 13 m aukščio. Per piliakalnį eina pažintinis Litorinos takas. Jis apaugęs lapuočių mišku ir patenka į Pajūrio regioninio parko Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį.

 

Nuotraukose Kalniškės piliakalnio vaizdai:

Atsiliepimai

Komentuoti