Turistinio-istorinio maršruto idėja gimė todėl, kad Gargždų miestas turi išskirtinai įdomią istoriją. Gargždų krašto muziejus praėjusiais metais parengė puikią ir įdomią ekspoziciją „Tarpukario Grgždai 1918 – 1939 m.“. Buvo sugalvota „išnešti“ istorinę medžiagą, faktus ir istorines fotografijas į gatvę, kad gargždiškiai ir miesto svečiai galėtų (savarankiškai) susipažinti su Gargždų miesto istorija. Sudominti juos apsilankyti Gargždų krašto muziejuje. Maršruto stendai buvo sumanyti išdėstyti istoriškai svarbiose Gargždų miesto vietose, nuo stoties iki futbolo stadiono. Vietos buvo derinamos su Gargždų krašto muziejumi. 3 plokštumų stenduose atskleidžiami įdomūs istoriniai faktai apie Gargždus, juos papildo istorinė vaizdinė medžiaga ir nuotraukos iš Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos. Stenduose pateikta informacija buvo renkama bendradarbiaujant su Gargždų istorijos muziejumi, remiamasi Janinos Valančiūtės knyga „Gargždų miesto ir parapijos istorija“. Informacija turistui pateikiama paprastai, patraukliai, lietuvių ir anglų kalbomis. Stendų pastatymą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, skirdama 9000 eurų.
Maršrutas išdėstytas taip, kad iš eilės lankant vieną po kito pastatytus stendus, aplankomos visos istoriškai reikšmingos, bei gražiausios Gargždų miesto vietos. Kiekvienas stendas yra sunumeruotas, pateikiamas Gargždų miesto žemėlapio fragmentas, aiškiai nurodantis kur pastatytas sekantis stendas. Tokiu būdu, kiekvienas su maršrutu gali susipažinti savarankiškai, be gido pagalbos. Maršrutą įveikti užtrunka apie 1.3 val.
Maršrutas „Prie rubežiaus“ prasideda nuo pirmuoju numeriu pažymėtu stendu stovinčiu prie Gargždų autobusų stoties. Čia pradedami skleisti Gargždų miesto istorijos puslapiai, supažindinama jog Gargždai buvo pasienio gyvenvietė tarp Didžiosios Lietuvos ir Prūsijos. XVI a. čia įsteigta Gargždų muitinė, kuri ir lėmė gyvenvietės augimą ir vystymąsi, garantavo pastovų ekonomikos augimą bei prekių paklausą ir pasiūlą vietiniuose turguose. Pasienio gyvenvietės kasdienybėje kontrabanda gyvavo jau nuo pat XVI a., bet didžiausius mastus išvystė XIX a. Stende pateikiama informacija apie Gargžduose gyvenusią Žydų bendruomenę. Yra žinoma, kad tarpukario laikotarpiu, kai miestelyje gyveno apie 2000 žmonių, žydai sudarė apie 60 procentų visų Gargždų gyventojų.
Antrajame stende, įrengtame Klaipėdos gatvės pėsčiųjų alėjoje, pateikiama informacija apie Žemaičių plento nutiesimo, nuo Klaipėdos iki pat Kauno, per Gargždus svarbą miestelio raidai, miestą niokojusius gaisrus, Gargždų silikatinių plytų gamyklą - didžiausią ir žymiausią ekonominį objektą Gargžduose sovietmečio laikotarpiu.
Savivaldybės aikštėje stovinčiame stende supažindinama su Gargždų bažnyčių istorija, bei kaip Gargždai iš gyvenvietės tapo mieteliu, vėliau - valsčiaus centru, o jau sovietinės okupacijos laikotarpiu, 1950m., – Klaipėdos rajono centru. Oficialiai, Gargždai miesteliu tapo 1600 m., kada gavo teisę kiekvieną penktadienį rengti turgų. Kassavaitinis turgus į Gargždus priviliojo daugiau amatininkų, kurie kūrėsi palei prekybinį kelią į Prūsiją, dabartinę J. Basanavičiaus gatvę. Pagrindine Gargždų miestelio gatve tapęs prekybinis kelias savo reikšmės neprarado iki pat XX a. I pusės, laikui einant jį papildo aplink aikštę ir miestelio gatvėse išsidėsčiusios parduotuvės.
Parke ir Minijos slėnyje įrengtuose 2 stenduose galima rasti informacijos apie miestelėnų anksčiau ir dabar labai mėgstamą švenčių vietą – Minijos slėnį, bei dabartinių Gargždų pradžią žyminčiu, XV a. įkurtu Gargždų dvaru. Dvaro ginamose apylinkėse pamažu pradėjo kurtis kaimeliai, o šalia dvaro – gyvenvietė. Valdant Rönne giminei dvaras tapo ekonominio ir kultūrinio klestėjimo centru. Buvo vystoma stipri ūkinė veikla – dvaras turėjo savo bravorą ir malūną. Taip pat virė ir tikras kultūrinis dvaro gyvenimas – vyko kilmingųjų priėmimai, romantiški pasivaikščiojimai po išpuoselėtą parką, poezijos skaitymai. Karo ir tarpukario metais dvaro pastatai buvo apgadinti, liepsnojo prie gaisrus, buvo išparduoti ir užstatyti privačiais pastatais, tad šių dienų jie nebesulaukė.
Paskutinysis maršruto stendas pastatytas prie Gargždų miesto stadiono ir yra skirtas Lietuvos sporto istorijai ir „Bangos“ futbolo klubo, kuriam šiemet sukanka 50 metų, istorijai ir sirgaliams. „Bangos“ klubui šiemet sukanka 50 metų. Atiduota graži duoklė ir istorijai, ir šiai dienai – tam, kuo mes gargždiškiai turėtume didžiuotis, apie ką reikia žinoti.
Kiekviename stende pateikiami Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro kontaktai ir QR kodas, nukreipiantis į mobiliesiems telefonams pritaikytą turizmo informacijos centro internetinį tinklapį, kuriame pateikta informacija apie Klaipėdos rajone esančius turizmo objektus. Vystantis informacinėms technologijoms keičiasi ir turizmo vartotojo poreikiai, todėl ateityje Klaipėdos turizmo informacijos centras pristatys turistinio maršruto „Prie Rubežiaus“ išmaniesiems telefonams skirtą programėlę, kuri būtų tartum virtualus gidas, papildantis stenduose esančią informaciją apie Gargždus.
Stenduose pirmą kart panaudotas ir naujasis Klaipėdos rajono prekės ženklas „Atveria Horizontus“, skirtas stiprinti Klaipėdos rajono kaip pajūrio ir pamario krašto įvaizdį ir atpažinimą, bei didinti Klaipėdos regiono, kaip unikalaus turizmo vieneto, gamtos ir kultūros paveldo objektų žinomumą ir lankomumą. Naujasis prekės ženklas yra ypač inovatyvus, išmanus, dinamiškas ir atviras galimybėms - jame pagal poreikį keičiamos vietovių spalviniai sprendimai nuotraukos ir tekstas, kad ženklas atitiktų skirtingų vietovių, metų laikų ir skirtingų turizmo verslo sričių poreikius.
Susipažinti su naujuoju turistiniu maršrutu ir praplėsti žinias apie Gargždų miesto istoriją, Klaipėdos turizmo informacijos centras nuoširdžiai kviečia ne tik miesto svečius ir turistus, bet ir pačius gargždiškius, kurie tikrai sužinos daug naujų faktų apie savo mylimą miestą.
Atsiliepimai