Sieloratis - sutartinių ritmu su žolynais

Rugpjūčio 15 d.
Dreverna, Amatų ir laisvalaikio centras

Kai Žemyna ilsisi pilnatvėje, kai Gabija dar rusena liepsna, kai Laima sveria derliaus svorį – mes renkamės į sambarį.
Į sutartinių vakarą, kur garsas tampa malda, o dainavimas – išlaisvinimu.

Žolinė – tai daugiau nei tradicija.
Tai metas, kai moterys rišo žolynus apsaugai, vaisingumui, ryšiui su Žeme.
Tai metas, kai promotės tylėjo, kad išgyventų, o mes – galime išdainuoti tai, kas buvo užspausta.

Sutartinės – mūsų balsų siūlės.
Jos ne reikalauja tobulumo. Tik buvimo. Tik drąsos leisti garsui kilti – iš gerklės, iš krūtinės, iš gilumos. Senosios mantros- Jas dainuodamos, vibruojame, judiname užspaustą energiją, kviečiame gyvybę tekėti.
Kaip kadaise – kai moterys dainavo laukuose, gimdyklose, prie mirštančių.

Mūsų promotės tylėjo, kai reikėjo šaukti.
Slėpė balsą, kai norėjo kalbėti.
Ir šiandien – mes galime tai paleisti.
Per garsą. Per žolę. Per dainą.

Aš pati nedainuoji bet...
...mantrų giedojimas ištraukė mane iš tamsos. Todėl šį ratą kuriu pagal Sieloračio principą – kur garsas gydo, o simboliai kalba.

Mūsų vedlė – Virgina Asnauskienė, Mažosios Lietuvos tradicijų saugotoja. Ji ves mus lėtai, tvirtai, be spaudimo.
Jokio pasirengimo nereikia –tekstai bus duoti. Dalyvauti gali kiekviena.

Bus ir žolynų rišimas, ir senųjų ženklų magija, ir tylus garsas, kuriame gims drąsa.

Kviečiu Tave. Už save. Už tą, kuri tylėjo. Už tą, kuri dar neprabilo.

::Laisvi energetiniai mainai::