Mėlynoji zylė

Dydis: 11–12 cm; 7.5–14.7 g.

Gyvenimo trukmė: Didžiausia užregistruota gyvenimo trukmė 12 metų ir 4 mėnesiai.

Paplitimas: Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo, vakarinės Kaspi­jos pakrantės. Šiaurėje arealas siekia vi­durinę Skandinaviją, Karnos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Irano, Mažosios Azi­jos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio juros salose. Žiemoja paplitimo areale. Lietuvoje dažnas, visur paplitęs pau­kštis. Migracija. Klajoklis. Per rudeninę mig­raciją Ventės rage ir Kuršių nerijoje žieduotos mėlynosios zylės žiemos mėne­siais dažniausiai aptinkamos Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje.

Apsaugos būklė: Visuotinės grėsmės nėra. Nuo paplitusios iki vietomis gausios, retos šiauriniame arealo pakraštyje ir pietrytinėje arealo dalyje. Retkarčiais veisiasi už įprastų arealo ribų, pavyzdžiui, šiaurės vakarų Sirijoje (kur kitu atveju yra klajoklis). Europoje perinčių paukščių populiacija vertinama 16 500 000-23 000 000 porų, daugiausia Ispanijoje, Didžiosios Britanijos salose ir Vokietijoje. Perinčių paukščių tankumas priklauso nuo buveinės, inkilų įrengimo ir Didžiosios zylės (Parus major) konkurencijos laipsnio; tankumas paprastai didžiausias ąžuolynuose, kur gali siekti apie 250 porų/km², o mažiausias - spygliuočių plantacijose.

Perėjimas: Sezonas nuo balandžio mėn. iki birželio pabaigos, kiaušinių dėjimas, vados dydis ir veisimosi sėkmė glaudžiai susiję su vikšrų (daugiausia Tortrix moths) pasirodymo laiku ir gausa; dvi vados dažnos kai kuriose Europos dalyse, tačiau retos Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Korsikoje ir Maroke. Monogamiški, tačiau neretai pasitaiko poligaminių patinų, kur veisimosi tankis didelis; poros ryšys paprastai tęsiasi visą gyvenimą. Teritorinis ir vienišas veisėjas; teritorija paprastai būna aiškiai apibrėžta vasario pradžioje ir ginama nuo pašalinių paukščių, tačiau poros kartais lizdus krauna netoliese, įskaitant atvejus, kai dvi poros lizdus krauna tame pačiame inkile; visos patelės, susiporavusios su poligaminiu patinu, lizdus krauna vienoje teritorijoje, o patinas maitina jauniklius visuose lizduose. Patinai demonstruoja lėtus motiniškus skrydžius ir šliaužimą link sėdinčios patelės, pertraukas, per kurias iš dalies pakelia keterą ir išskleidžia uodegą; patinas taip pat gali skristi vertikaliai bent 6 m aukštyje, tada vertikaliai nardyti ant žemos šakos; patinas taip pat šoka horizontalia kūno padėtimi, šiek tiek pakėlęs uodegą, pakėlęs pakaušio plunksnas (tamsiai mėlyna apykaklė), išskleidęs sparnus, bet su nuleistais galais, ir šoka link lizdo vietos, pasisukdamas išilgai šakos iki 5 m, paskui nuskrenda atgal ir pakartoja pasirodymą; patelė per kiaušinių dėjimo ir inkubacijos laikotarpius per patiną apsirūpina baltymingu maistu. Lizdas, kurį stato patelė, dažniausiai būna iš samanų, sausos žolės, smulkių žievės juostelių, augalų pluošto, lapų, gyvūnų plaukų ir plunksnų, dedamas medžio skylėje ar plyšyje, arba skylėje stulpe (įskaitant metalinį kelio ženklą) ar kitoje dirbtinėje vietoje, pvz., sienoje, kartais sename kito paukščio lizde (arba didelio nebenaudojamo lizdo pamatuose), retai - skylėje žemėje; plačiai naudojami inkilai; teritorijos dydis paprastai neviršija 1 ha, dažnai būna daug mažesnis, iki 0-16 ha. Lizdo dydis skiriasi geografiškai ir aukštumomis, priklausomai nuo lizdo ertmės dydžio ir aplinkinių buveinių kokybės; Europoje - 7-13 kiaušinių (lizdai, kuriuose yra daugiau kaip 18 kiaušinių, paprastai būna dviejų patelių), į rytus nuo arealo paprastai 6-8 kiaušiniai; inkubuoja patelė, lizdą maitina patinas, laikotarpis 12-16 dienų; jauniklius maitina abu tėvai, lizdavimo laikotarpis 16-23 dienos.

Išvaizda: Mėlynoji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį. Kitaip negu kitų zylių, šių mėly­nas viršugalvis. Patino kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Sna­pas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė ruda. Patelė kiek blankesnių spalvų. Jau­niklių viršus žalsvai rudas, skruostai gel­toni. Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę trumpais ir retais, pilkai baltais pūkais. Žiotys oranžiškai raudonos.