Juodoji zylė

Dydis: 10-12 cm; 7,2-12 g.

Gyvenimo trukmė: Didžiojoje Britanijoje pagautas paukštis su žiedu KB 35969, kuriam buvo >9metų 5mėn.

Paplitimas: Arealas pertrauktas. Eura­zijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Ja­ponijos jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Obės žemupį, Lenos aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki rytinės Birmos, Altajaus, Mielų Uralo, Volgos vidurupioKarpatų, Viduržemio jūros pakrantės. Izo­liuotos arealo dalys yra pietryčių Kinijoje, Vidurinės Azijos, Irano kalnuose, Kryme, Libane. Gyvena Šiaurės Afriko­je, daugelyje salų.
Žiemoja paplitimo areale. Veisimosi periodu Lietuvoje retoka. Kartais būna gausesnė traukimo laiko­tarpiu.

Apsaugos būklė: Nėra globaliai nykstanti (mažiausiai susirūpinimą kelianti rūšis). Paplitęs arba gana dažnas didžiojoje arealo dalyje; vietomis paplitęs Mianmaro šiaurėje, retas arba retas Turkmėnijoje, Mongolijoje ir Kinijos pietryčiuose; neseniai aptiktas veisiantis Sirijos šiaurėje. ŠV Irano rasė phaeonotus arba labai reta, arba, galbūt, išnykusi; nebuvo pastebėta nuo 1870 m., kai buvo atrasta. Europoje perinčios populiacijos - nuo 13 000 000 iki 27 000 000 porų.

Perėjimas: Sezonas nuo kovo pabaigos iki liepos pabaigos, šiaurinėje arealo dalyje vėliau nei šiaurinėje; dažnai dvi vados (nors retai lapuočių miškuose), kartais trys, bet tik viena Korsikoje ir šiaurės Afrikoje. Monogamiški, pora susieta visam gyvenimui; vienos poros nariai kartu gyveno šešerius metus. Teritorinis. Poros susiformavimas ir pasirodymas apima ilgus laikotarpius, kai patinas, išskleidęs sparnus ir uodegą, skraidydamas lėtai sklandydamas, priartėja prie partnerės, o po to ilgai maitinasi. Lizdą stato tik patelė, puodelio formos, beveik vien tik iš samanų, šiek tiek gyvūnų plaukų, vilnos ir kai kurių plunksnų, medžio kamiene ar sename kelme esančioje skylėje ar ertmėje (paprastai su labai siauru įėjimu), įskaitant graužiko ar Šarkinių (Picidae) paliktą skylę, kartais skylėje ar plyšyje sienoje ar uoloje, žemėje po akmenimis, tarp nuvirtusio medžio šaknų arba pelės (Muridae) skylėje; uokso medžiuose paprastai poros neišraustos, bet gali būti padidintos; kartais naudojamas inkilas; teritorijos dydis nėra gerai ištirtas, bet gali būti nedidelis, spindulys apie. 100 m optimaliose buveinėse. Lizdas 5-13 kiaušinių, paprastai mažiau Viduržemio jūros vakarinėje dalyje, pietų ir pietryčių Azijoje ir Japonijoje, antrieji lizdai taip pat mažesni; inkubuoja patelė, laikotarpis 14-16 dienų; jauniklius augina patelė, maitina abu tėvai; jauniklių peri 18-22 dienas, Japonijoje kartais trumpiau (apie 16 dienų); neseniai išsiritę jaunikliai pirmąsias kelias dienas iš lizdo išskridę būna kartu tankioje priedangoje, priešingai nei dauguma kitų paridų (kurių jaunikliai seka paskui suaugusiuosius).

Išvaizda: Juodoji zylė gerokai mažesnė už nami­nį žvirblį. Ją lengva pažinti iš didelės dėmės ant sprando. Patino ir patelės galva juoda, žvilganti. Skruostai ir dėmė pakaušyje balti. Nugarinė dalis melsvai pilka. Uodega tamsiai pilka. Sparnai rusvai pilki su dviem bal­tomis juostelėmis. Gerklė juoda. Kūno apatinė pusė balsva, šonai rusvo atspalvio. Snapas įuodas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių dėmė ant sprando ir apatinė kūno dalis nešvariai balsva, juoda spalva blanki. Tik išsiritusių jauniklių galva bei nugara apaugusi pilkais pūkais.