Ilgasnapė vištelė

Dydis: 25-28 cm; patinas 88-190 (128) g, patelė 74-138 (102) g; sparnų plotis 38-45 cm.

Gyvenimo trukmė: Seniausias žieduotas paukštis buvo rastas negyvas Didžiojoje Britanijoje su žiedu DA 56290 ir buvo 8metai 11mėn. O Čekijoje su žiedu H 30640 ir buvo 6metų 5mėn.

Paplitimas: Ilgasnapė vištelė negausiai papliusi visoje šalyje. Rečiau aptinkama miškingose vietovėse. Kasmet Lietuvoje peri 2 000-2 500 porų. Pavienių paukščių beveik kasmet matoma įvairiuose neužšąlančiuose vandens telkiniuose.

Apsaugos būklė: Būklė nežinoma dėl tyrimų stokos. Reikšmingų pokyčių nepastebima. Nėra globaliai nykstanti (mažiausiai susirūpinimą kelianti rūšis). Nėra įrodymų, kad nominatinės rasės, kuri laikoma vietiniu paplitimu didžiojoje arealo dalyje, įskaitant Š. Afriką ir Azerbaidžaną, statusas reikšmingai pasikeitė, nors pelkinių buveinių nykimas turėjo įtakos jų skaičiui. Vietomis Jungtinėje Karalystėje padidėjo žvyro karjerų ir nebenaudojamų kanalų buveinės.

Perėjimas: Vakarų ir Vidurio Europa, kovo pabaiga-rugpjūtis; dvi vados įprastos. Monogamiški; veisimosi metu labai teritoriški. Lizdas - nemažas negyvų lapų ir augalų stiebų puodelis; dažniausiai tankiame nendrių ar meldų augmenijos sluoksnyje ant žemės prie vandens arba vandenyje, retai ant medžio kelmo ar atviroje vietoje; aplinkinė augalija dažnai būna suvešėjusi į laisvą paklotę. Išorinis skersmuo 13-16 cm; aukštis apie 7 cm; pakilus vandens lygiui gali būti pastatytas. Stato abiejų lyčių atstovai. Paprastai 6-11 kiaušinių (5-16), dedami kas dieną; praradus kiaušinį dedami nauji; inkubacija 19-22 dienos, abiejų lyčių;

Išvaizda: Nesunkiai nuo kitų vištelių atskiriama iš ilgo, kiek žemyn lenkto raudono snapo ir gana ilgo kaklo. Kūno viršus žalsvai rudas, juodai dėmėtas. Didžioji galvos ir kaklo dalis bei krūtinė tamsiai melsvai pilki, per pilvą ir kūno šonus eina baltos ir juodos juostos, pauodegys gelsvas. Jauniklių gerklė ir krūtinė balsvi, snapas rusvas, kūno šonai ir pilvas rusvai juostuoti.