Gargždų krašto muziejuje (Sodo g. 5) nuo rugsėjo 3 d. eksponuojama Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Lietuva litvakų kūryboje“.
Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta. Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengta paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šteltas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai, miestų griuvėsiai ar Lietuva už spygliuotos tvoros. Litvakų dailininkai buvo svarbi grandis, siejanti Lietuvos ir Vakarų Europos meninį gyvenimą.
Parodoje – penkiolika stendų, kurie pavadinti žymių kultūros veikėjų citatomis. Juose pateikiama informacija apie Lietuvos žydų istoriją, dailę, literatūrą, muziką, kiną ir teatrą. Akcentuojami svarbiausi litvakų kūrybos aspektai, atsiskleidžiantys per populiariausius Lietuvos vaizdinius. Parodą lydi du filmai: 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtas nebylus filmas Vilniaus legenda, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke; 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas Marš, marš, tra-ta-ta!, kurio politinė satyra liko to meto žiūrovų nesuprasta ir neįvertinta.
Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta. Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengta paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šteltas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai, miestų griuvėsiai ar Lietuva už spygliuotos tvoros. Litvakų dailininkai buvo svarbi grandis, siejanti Lietuvos ir Vakarų Europos meninį gyvenimą.
Parodoje – penkiolika stendų, kurie pavadinti žymių kultūros veikėjų citatomis. Juose pateikiama informacija apie Lietuvos žydų istoriją, dailę, literatūrą, muziką, kiną ir teatrą. Akcentuojami svarbiausi litvakų kūrybos aspektai, atsiskleidžiantys per populiariausius Lietuvos vaizdinius. Parodą lydi du filmai: 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtas nebylus filmas Vilniaus legenda, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke; 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas Marš, marš, tra-ta-ta!, kurio politinė satyra liko to meto žiūrovų nesuprasta ir neįvertinta.
Parodos stendai parengti pasitelkus Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinius, vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.
Paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ eksponuojama iki rugsėjo 26 d.
Paroda „Lietuva litvakų kūryboje“ eksponuojama iki rugsėjo 26 d.
Dalintis nuoroda el. paštu