Kęstaičiai-Alsėdžiai-Žemaičių Kalvarija

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
13 km
3 val.
Maršruto danga

ETAPO APRAŠYMAS:

Paėjėti Plungės rajonu, 4603 keliu, teks vos kelis kilometrus, kol pasieksite nakvynės vietą Alsėdžius. Istorinėje Ceklio žemėje, prie Sruojos upės įsikūręs miestelis pirmą kartą paminėtas kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde). Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, o nuo 1465 m. čia įkuriama nuolatinė jų rezidencija bei pastatomas vyskupo dvaras. Tik 1850 m. vyskupas M. Valančius šią rezidenciją perkelia į Varnius.

Galėsite pasivaikščioti po miestelį, aplankyti Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą su varpine bei koplyčia. Miestelio dabartinė bažnyčia pastatyta 1793 m., nukasus dalį Alkos kalno. Visai netoli ir Alsėdžių piliakalnis, vad. Žvėrinyčia su papėdėje įrengtomis poilsio erdvėmis. Alsėdžiuose palaidotas teisininkas, politinis veikėjas bei Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862-1932).

Susipažinę su Alsėdžiais bei čia praleidę naktį, vėl grįšite į gamtą. Prieš iškeliaujant, rekomenduojame pasirūpinti vandens atsargomis, užkandžiais. Neaprėpiami laukai, kalvos, miškeliai, paukščių čiulbesys jus maloniai nuteiks kelionei iki Žemaičių Kalvarijos šventovės, o akį džiugins pakelėje stovinčios senos koplytėlės, kryžiai.

Žemaičių Kalvarija yra vienas reikšmingiausių piligriminių centrų Lietuvoje, įtrauktų ir į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Kasmet liepos mėn. čia švenčiami Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai sutraukia minias tikinčiųjų. Šioje istorinėje gyvenvietėje, įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu kultūros paveldo ir gamtos vertybių.

Jeigu pasiekę Žemaičių Kalvariją dar turite jėgų, galite apvaikščioti Kryžiaus kelio kalnus (~4,5 km). Šį Kančios kelią sudaro devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, nes septintoji koplyčia turi dvi stotis. Kančios kelio steigėju ir fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupijai vadovavęs 1633–1649 m. Kada tiksliai pastatytos pirmosios koplyčios, nežinia. Liudijama, jog pats vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vietos ligi vietos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas ir daug kur keliais eidamas, vyskupas Kančios kelius pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Norėdamas išgarsinti vietovę, Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šiam vietovardžiui neprigijus, miestelį imta vadinti tiesiog Žemaičių Kalvarija.

Žinoma, užsukite ir į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kuriai popiežius Jonas Paulius II 1988 m. gegužės 6 d. suteikė mažosios bazilikos rangą, bei pasimelskite prie čia esančio Dievo Motinos – Krikščioniškųjų šeimų Karalienės paveikslo, nuo XVII a. garsėjančio stebuklais bei stebuklingomis malonėmis. Susitarus iš anksto (telefonu +370 674 20400), galite aplankyti bei apžiūrėti poeto V. Mačernio muziejų bei žymaus kraštotyrininko Konstantino Bružo sodybą. Nuostabiais apylinkių vaizdais galėsite pasigrožėti užkopę į Žemaičių Kalvarijos piliakalnį, vad. Šv. Jono kalnu. Piliakalnis stovi prie Varduvos upės, šalia kurios, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Jie gaudavę naujus vardus, todėl upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu. Miestelyje yra keletas atminimo ženklų skirtų vyskupui Motiejui Valančiui, Vytautui Mačerniui ir kitiems.

Čia jums siūlome apsistoti ir nakvynei.

 

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones