Veiviržėnų piliakalnis

Gamta

Veiviržo kairiajame krante, tiesiai priešais Veiviržėnus esantis piliakalnis įprastai laikomas dabartinių Veiviržėnų pradžia. Jis vienintelis iš rajono piliakalnių turi įtvirtintą papilį, esantį į rytus nuo piliakalnio. Piliakalnio aikštelė trapecinė, 37 m ilgio, 34 m pločio rytiniame gale, kur kyla 3 m aukščio, 20 m pločio pylimas, išoriniu 5 m aukščio šlaitu besileidžiantis į minėtą papilį. Jo keturkampė aikštelė nuo aukštumos pusės juosiama griovio, pietinėje pusėje – dar ir pylimėlių liekanų. Piliakalnio šlaitai į Veiviržo slėnį statūs, iki 15 m aukščio. Romantikos piliakalniui suteikia čia augantys seni ąžuolai ir pasakojimai apie čia buvusią pagonių kulto vietą, degusią amžiną ugnį, deivės Mildos garbei aukojamas aukas. Veiviržėnų piliakalnis, kaip ir dauguma Lietuvos piliakalnių, nėra tyrinėtas, nors dar 1905 m. Liudvikas Kšivickis (1859–1941) aikštelėje fiksavo 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. Vadinasi, seniausia Veiviržėnų istorija dar neparašyta. O ji turėtų būti vėliausiai iš I tūkstantmečio – XIII a.

Atsiliepimai

Komentuoti