Veiviržo kairiajame krante, tiesiai priešais Veiviržėnus, esantis piliakalnis įprastai laikomas dabartinių Veiviržėnų pradžia. Jis vienintelis iš rajono piliakalnių turi įtvirtintą papilį, esantį į rytus nuo piliakalnio. Piliakalnio aikštelė trapecinė, 37 m ilgio, 34 m pločio rytiniame gale, kur kyla 3 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kuris išoriniu 5 m aukščio šlaitu leidžiasi į minėtą papilį. Jo keturkampė aikštelė nuo aukštumos pusės juosiama griovio, pietinėje pusėje – dar ir pylimėlių liekanų. Piliakalnio šlaitai į Veiviržo slėnį statūs, iki 15 m aukščio.
Romantikos piliakalniui suteikia seni ąžuolai ir pasakojimai apie čia buvusią pagonių kulto vietą, degusią amžinąją ugnį, deivės Mildos garbei aukojamas aukas. Kaip ir dauguma Lietuvos piliakalnių, Veiviržėnų netyrinėtas, nors dar 1905 m. archeologas Liudvikas Kšivickis (1859–1941) aikštelėje fiksavo 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. Vadinasi, seniausia Veiviržėnų istorija dar neparašyta. O ji turėtų būti vėliausiai iš I tūkst. – XIII a.
Atsiliepimai