Skomantų piliakalnis, vadinamas Ragokalniu, būtų pats įspūdingiausias rajono piliakalnis, jeigu jo neslėptų tankūs lapuočių želdiniai. Tačiau ir tai, ką galima išvysti pro juos, pakeri didingumu. Veiviržo dešiniojo kranto kyšulyje įrengto piliakalnio aikštelė didžiulė, 80 m ilgio, 57 m pločio vakariniame bei 40 m – rytiniame krašte. Nuo aukštumos pusės ją juosia 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, išorinėje pusėje papildomai apsaugotas dviem grioviais ir iki 2 m aukščio pylimu tarp jų. Aikštelės rytiniame krašte irgi būta apie 1 m aukščio pylimo bei menkesnių įtvirtinimų šlaite. Ant didžiojo pylimo puikuojasi 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos penkerių metų jubiliejui pažymėti skirtas vietos ūkininko Prano Kučinsko pastangomis pastatytas betoninis paminklas, atnaujintas nepriklausomybės laikais. Apie piliakalnį žinomi net 22 įvairūs pasakojimai, daugiausia apie visokias jame ar aplinkoje pasirodančias būtybes. Tikrosios savo istorijos piliakalnis dar neatskleidė. Joje stovėjusios tvirtos pilies vardo istorijos šaltiniai neišsaugojo, nors aplinkoje yra ir didelė senoji gyvenvietė, ir kapinynas. Patį piliakalnį net kelis kartus bandė kasinėti įvairūs archeologai, tačiau iki šiol randamos tik puodų šukės. Nors Pėžaičių–Švėkšnos žvyrkelis praeina pro pat piliakalnį, jį patogiau pasiekti pasukant senuoju keliu, privedančiu prie pat piliakalnio, kurį žymi tautodailininko Vytauto Majoro (1930–2006) 1969 m. sukurta skulptūra „Žemaitis“.
+2
Atsiliepimai