Skomantų piliakalnis, vadinamas Ragokalniu, būtų pats įspūdingiausias rajono piliakalnis, jeigu jo neslėptų tankūs lapuočių želdiniai. Tačiau ir tai, ką galima išvysti pro juos, pakeri didingumu.
Veiviržo dešiniojo kranto kyšulyje įrengto piliakalnio aikštelė yra didžiulė (80 m ilgio, 57 m pločio vakariniame ir 40 m rytiniame kraštuose). Nuo aukštumos pusės ją juosia 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, išorėje papildomai apsaugotas dviem grioviais ir iki 2 m aukščio pylimu tarp jų. Aikštelės rytiniame krašte irgi būta apie 1 m aukščio pylimo ir menkesnių įtvirtinimų šlaite.
Ant didžiojo pylimo puikuojasi 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos penkerių metų jubiliejui pažymėti skirtas vietos ūkininko Prano Kučinsko pastangomis pastatytas betoninis paminklas, atnaujintas nepriklausomybės laikais.
Apie piliakalnį žinomi net 22 pasakojimai, daugiausia apie jame ar aplinkoje pasirodančias būtybes. Tikrosios savo istorijos piliakalnis dar neatskleidė. Joje stovėjusios tvirtos pilies vardo istorijos šaltiniai neišsaugojo, nors aplinkoje yra ir didelė senoji gyvenvietė, ir kapinynas. Piliakalnį net kelis kartus bandė kasinėti archeologai, tačiau iki šiol rado tik puodų šukes.
Pėžaičių–Švėkšnos žvyrkelis praeina pro pat piliakalnį, tačiau jį patogiau pasiekti pasukant senuoju keliu, privedančiu prie pat piliakalnio, kurį žymi 1969 m. tautodailininko Vytauto Majoro (1930–2006) sukurta skulptūra „Žemaitis“.
Atsiliepimai