Norgėlų piliakalnis

Gamta

Norint aplankyti Norgėlų piliakalnį, reikia susiruošti ilgesnėn kelionėn, nes jis labiau nutolęs nuo pagrindinių kelių, pasiekiamas iš Stančaičių–Mataičių žvyrkelio vadovaujantis rodyklėmis. Aukštumos kyšulyje ties Šalpalės ir Vytauto santaka esantį piliakalnį priklausomai nuo metų laiko galima pasiekti lauko keliukais ar pėsčiomis. Matyt, dėl Vytauto upelio vardo atsiradę pasakojimai, kad piliakalnyje buvusi paties Vytauto Didžiojo stovykla, pastarajam kovojant su kryžiuočiais. Kaip ten buvę iš tikrųjų, nėra aišku, nes pats piliakalnis netyrinėtas, XIX a. mėgėjiškų kasinėjimų duomenys nepatikimi. Sunku net pasakyti, kokiai baltų genčiai jį priskirti, nes piliakalnis stūkso menkai apgyventose vietose tarp žemaičių ir kuršių teritorijų, jo gyventojų paliktas 1909 m. Vlado Nagevičiaus (1881–1954) tyrinėtas II–XI a. senkapis tarsi rodytų ir piliakalnį buvus naudotą. Tačiau jo aikštelė nedidelė, trikampė, vos 36 m ilgio ir 26 m pločio ties nemažu 4 m aukščio pylimu. Jo 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į griovį, už kurio supiltas antras mažesnis pylimėlis. Visa tai rodo, kad piliakalnyje buvusi medinė pilaitė, o senosios gyvenvietės reikėtų ieškoti šalia jos.

Atsiliepimai

Komentuoti