Norint aplankyti Norgėlų piliakalnį, reikia susiruošti ilgesnėn kelionėn, nes jis nutolęs nuo pagrindinių kelių, pasiekiamas iš Stančaičių–Mataičių žvyrkelio vadovaujantis rodyklėmis. Aukštumos kyšulyje ties Šalpalės ir Vytauto santaka esantį piliakalnį pagal metų laiką galima pasiekti lauko keliukais ar pėsčiomis.
Matyt, dėl Vytauto upelio vardo atsiradę pasakojimai, kad piliakalnyje buvusi paties Vytauto Didžiojo stovykla, kai šis kovojo su kryžiuočiais. Kad ir kaip buvo, neaišku, nes pats piliakalnis netyrinėtas, o XIX a. mėgėjiškų kasinėjimų duomenys nepatikimi.
Sunku net pasakyti, kokiai baltų genčiai jį priskirti, mat piliakalnis stūkso menkai apgyventose vietose tarp žemaičių ir kuršių teritorijų, gyventojų paliktų 1909 m. Vlado Nagevičiaus (1881–1954) tyrinėtas II–XI a. senkapis tarsi rodytų, kad piliakalnis naudotas. Tačiau jo aikštelė nedidelė, trikampė, vos 36 m ilgio ir 26 m pločio ties 4 m aukščio pylimu. Išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į griovį, už kurio supiltas antras mažesnis pylimėlis. Tai rodo, kad piliakalnyje buvusi medinė pilaitė, o senosios gyvenvietės reikėtų ieškoti šalia jos.
Atsiliepimai