Laistų piliakalnis

Gamta

Jeigu Laistų piliakalnį reikėtų apibūdinti vienu sakiniu, bene taikliausias būtų – sunkiausiai pasiekiamas. Nors jis yra kone ties Klaipėdos miesto pietine riba, norint jį aplankyti, reikia pasiryžti kirsti geležinkelį, einant iš šiaurinės pusės, arba ieškoti tiesiausio kelio pro kolektyvinius sodus ir laukus, einant iš kitų pusių. Tad šio piliakalnio lankymas yra išbandymas ištvermingiesiems. Tačiau rezultatas lankytojo nenuvils, nepaisant to, kad piliakalnis apaugęs gana tankiais lapuočiais. Apskritą 40–42 m skersmens jo aikštelę kone iš visų pusių juosia 2,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas 5 m aukščio išoriniu šlaitu. Pylimo nėra tik aikštelės vakariniame krašte, kur status 10 m aukščio šlaitas leidžiasi į čia esantį raistą. Didžiojo pylimo išorinėje pusėje dar būta mažų pylimėlių su tarp jų esančiais grioviais, o toliau nuo jų – nemaža apie 5 ha ploto papėdės gyvenvietė, 300 m į rytus – VIII–XIII a. senkapis. Tiek senkapis, tiek senoji gyvenvietė ne kartą tyrinėti, juose aptikta įvairių ir aiškių čia gyvenusių kuršių pastatų liekanų bei kapų. Pats piliakalnis archeologų tebėra mažai tyrinėtas, tik didžiajame pylime užpilant savavališkai iškastą duobę 1998 m. fiksuoti mažiausiai 5 skirtingi sluoksniai. Jie liudija kur kas sudėtingesnę ir senesnę piliakalnio istoriją, siekiančią ne tik 1253 m., kai čia stovėjo Laistų (Lassiten) pilis, kuri buvo milžiniško priešistorinio Žardės–Bandužių archeologijos paminklų komplekso, dabar esančio jau Klaipėdos miesto teritorijoje, dalis, gynusi ir saugojusi jį nuo pietryčių pusės.

Atsiliepimai

Komentuoti