Gargždų parkas

Gamta

Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. XV-XVI a. dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau - baronui Renė.

Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Renės. Parkas rekonstruotas, išplėstas XX a. viduryje. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria puikūs reginiai j apačioje vingiuojančią Miniją. Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais.

Į rytus pratęsta pagrindinė alėja kerta stačiakampę alėjų suformuotą erdvę, iš kurios patenkama į Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapines. Pagrindinę alėją pratęsia lenktas su pakopų grupėmis takas, kuriuo nusileidžiama prie upės. Einant juo, atsiskleidžia vaizdingi reginiai į Minijos slėnį.

Senojo parko ašies tęsinyje, kitapus Minijos, stūkso garsus XIII a. piliakalnis. Naujojo parko ašis nutęsta išilgai Minijos pasienio briaunos. Parkas dėl ryškiai išsiskiriančių dviejų skirtingų dalių laikytinas sudėtiniu.

Atsiliepimai

Komentuoti