Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. XV–XVI a. dvaras priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms, vėliau – baronui Rionė (Rönne).
Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Rionė. Jis rekonstruotas, išplėstas XX a. viduryje. Teritoriją sudaro lygi vakarinė terasa ir nestatus Minijos pakrantės šlaitas. Nuo jo atsiveria puikūs reginiai į apačioje vingiuojančią upę. Parką raižo tiesių, stačiais kampais susikertančių alėjų tinklas su trimis lenktų terasų takais.
Į rytus pratęsta pagrindinė alėja kerta stačiakampę alėjų suformuotą erdvę, iš kurios patenkama į Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių kapines. Pagrindinę alėją pratęsia lenktas su pakopų grupėmis takas, kuriuo nusileidžiama prie upės. Einant juo, atsiskleidžia vaizdingi reginiai į Minijos slėnį.
Senojo parko ašies tęsinyje, kitapus Minijos, stūkso garsus XIII a. piliakalnis. Naujojo ašis nutęsta išilgai Minijos pasienio briaunos. Dėl ryškiai išsiskiriančių dviejų skirtingų dalių parkas laikytinas sudėtiniu.
Atsiliepimai