Agluonėnai – buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas, įsikūręs ant Agluonos upelio kranto ir pirmą kartą paminėtas 1540 m.
1988 m. ant Agluonos upės kranto pastačius užtvanką, imta kurti kaimo rekreacinė zona – Agluonėnų parkas, kuriame po metų pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas, o ant supilto kalno pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius Justinas Mickevičius) gyvenvietės 450-mečiui ir Lietuvos tautiniam atgimimui pažymėti.
2009 m. minint Valstybės dieną ąžuolyne atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams lietuvininkams atminti (aut. J. Čepas ir Klaipėdos krašto menininkai). Paminklą sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas. Tais pačiais metais vykusio plenero metu buvo sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: R. Kantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei. Parke vyksta tradicinės Joninės, o valstybinių ir kitų švenčių metu uždegamas aukuras, skamba folkloro ansamblio „Agluona“ atliekamos lietuvių liaudies ir Mažosios Lietuvos krašto dainos.
Parko prieigose galima pamatyti pirmąjį ir ilgiausią šalyje lašišinių žuvų perplaukimo lataką, pastatytą 1988 m.
Agluonėnų seniūnijos Kantvainų kaime stovėjęs Jono Genio malūnas sovietiniais metais buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą. 1979 m. jis išvežtas į Rumšiškių liaudies buities muziejų, tačiau ten taip ir nepastatytas. 2001 m. likusias malūno dalis iniciatyvinė agluonėniškių grupė parvežė į Agluonėnus, šiuo metu jos eksponuojamos parke.
Seniūnijoje plačiai išvystytas kaimo turizmas. P. ir V. Račkauskų sodyba žinoma toli už rajono ribų, čia teikiamos pirčių, apgyvendinimo, maitinimo paslaugos.
Nuo XX a. 9 dešimtmečio pradžios Agluonėnuose susiformavo gražios Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijos bei kultūros saugojimo tradicijos. 1983 m. buvusioje M. Vytienės sodyboje, kurią iš palikuonių nupirko kolūkis, atidaryta etnografinė lietuvininko sodyba-muziejus ir įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras. Etnografinė sodyba-muziejus įtrauktas į vietinį kultūros paveldo objektų registrą ir yra Gargždų krašto muziejaus filialas.
Sodyba – vienas iš išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio savininko laukininko (iki 10 ha) sodyba. Restauruojant stengtasi išlaikyti Klaipėdos krašto architektūrinį stilių. Viduje įrengtame muziejuje eksponuojami vietinių krašto gyventojų lietuvininkų buities ir ūkio reikmenys. 2000 m. etnografinės sodybos ūkiniame pastate (tvarte) įrengta parodų ekspozicijos salė, kurioje rengiamos parodos, ekspozicijos, vedami edukaciniai užsiėmimai moksleiviams.
Atsiliepimai