Karetaitė

Dydis: 9–10 cm; 6–12 g.

Gyvenimo trukmė: Didžiojoje Britanijoje seniausia karetaite su žiedu 9B 2979 buvo rastą negyvą po 6metai 9mėn. nuo žiedavimo. Taip pat rastas negyvas paukštis Čekijoje su žiedu N 16485 po 5metų 5mėn.

Paplitimas: Arealas Eurazijoje pertrauktas. Europoje paplitusi nuo Atlanto iki šiaurinės Dvinos. Į pietus paplitusi iki Viduržemio jūros, Krymo, Azijoje aptinkama nuo Mažosios Azijos iki Japonų ir Geltonosios jūrų. Šiaurėje arealas siekia Tian Šanį, Baikalą, Ochotsko jūrą. Į pietus paplitusi iki šiaurinės Birmos, pietinės Himalajų papėdės, šiaurinio Irano. Gyvena šiaurvakarių Afrikoje, šiaurės Amerikoje. Žiemoja pietinėse arealo dalyse. Lietuvoje įprastas mišrių ir lapuočių miškų, drėgnų eglynų paukštis.

Apsaugos būklė: Nėra globaliai nykstanti (mažiausiai susirūpinimą kelianti rūšis). Paplitęs arba gausiai paplitęs didžiojoje arealo dalyje. Europos populiacija - 20 500 000-26 500 000 porų.

Perėjimas: Kiaušinius deda nuo kovo pabaigos arba balandžio pradžios Vakarų Europoje, savaitę ar daugiau vėliau Vidurio Europoje, nuo balandžio pradžios iki gegužės Kipre ir gegužės antroje pusėje Europos Rusijoje. Britanijoje ir Izraelyje paprastai dukart peri. Kai kuriose Vakarų Europos populiacijose gana dažna poliginija. Lizdas vidurinis kupolinis, su šonine įėjimo anga, sukonstruotas iš žolės ir pluošto (dažnai drėgnas, kai dedamas į vietą, o išdžiūvęs tampa labai tvirtas), vidutiniai matmenys apie 11,3 cm aukščio, 13 cm pločio ir 14,5 cm gylio, vidinė kamera 6,2 cm skersmens ir 5,6 cm aukščio; patinas stato perteklinius lizdus, patelė išsirenka tuos, kurie bus naudojami, ir pati prideda pamušalą; lizdai įrengiami įvairiose vietose, dažnai tankioje augmenijoje, bet taip pat ertmėse ar plyšiuose, dažnai dirbtiniuose, taip pat keistose vietose, pavyzdžiui, kabančio palto kišenėje.

Išvaizda: Karetaitė yra labai mažas, trumpauodegis, rusvos spalvos paukštis. Uodegą laiko užriestą į viršų. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė ruda, išmarginta tamsiais dryželiais. Antakis šviesus. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų išorinės vėtyklės su balsvais ar rus­vais skersiniais taškeliais. Apatinė kūno pusė pilkšva, skersinis raštas tamsus. Uodega trumpa. Snapas pilkas, kojos rudai rausvos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių kūno viršutinė pusė ruda, apatinė rusvo atspalvio. Išsiritusių galva ir nugara apaugę trumpais, retais, tamsiai pilkais pūkais. Žiotys geltonos. Lietuvoje gyvena nominalinis karetaitinis porūšis Troglodytes troglodytes troglodytes.