Edukacinės programos J. Gižo etnografinėje sodyboje - muziejuje

Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje. Suprasite kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose. Sužinosite kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus.

Praktinėje edukacijos dalyje iš duoto modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį. Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei  Kuršių Nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį Kuršių marių laivą – reisinę. Pagamintas žuvytes parsivešite atminčiai.

Užsiėmimo metu susipažinsite su muziejaus ekspozicija, laivadirbio J. Gižo asmenybe, laivadirbystės ir žvejybos tradicijomis. Tolimesnis užsiėmimas perkeliamas į kino kampelį, kuriame žiūrėsite trumpą dokumentinį filmą “Kurėnas”.

Po peržiūros vyksta viktorina,o laimėtojai apdovanojami.

Užsiėmimo metu susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Praktinėje dalyje iš medinių detalių konstruosite ir dažysite vėtrungę bei pritaikysite savo regionui taip įprasmindami įgytas istorines žinias. Kol vėtungė džius, aplankysite Drevernos mažųjų laivų uostą, Kuršių marias, užlipsite į apžalgos bokštą, apžiūrėsite Drevernos vėtrungių skverelį. Savo sukurtą vėtrungę pasiimsite atminčiai.

"Kelionė laiku į 1944 metų liepą" perkelia dalyvius į tuo metu vykusį istorinį kontekstą: Klaipėdos krašto, kaip šiauriausios Vokietijos Reicho pasienio, gyventojai pirmieji pajuto artėjantį Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare, kadangi Raudonoji armija 1944 liepos mėnesį įžengė į Lietuvos teritoriją ir pradėjo artėti prie Vokietijos Reicho sienos. Atsižvelgdama į šią situaciją, Vokietijos vyriausybė paskelbė Klaipėdos krašto piliečių evakavimo įsakymą, liepdama nedelsiant palikti namus ir skubiai keliauti į Karaliaučių (Kaliningradą). Žmonės turėjo greitai apsispręsti emigruoti į vakarus ar likti namuose ir tikėtis išgyventi karą.

Edukacijos dalyviai persirengs to laikmečio rūbais, gaus naujas realiai gyvenusių žmonių tapatybes.  Besiruošdami kapinių šventei  ir tolimai kelionei įsijaus į to laikmečio gyvenimą. Kiekvienam iš dalyvių teks priimti sprendimą vykti ar likti. Grįžus į dabartį sužinos koks likimas ištiko laivadirbio šeimos narius iš tikrųjų.

Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys". Laivadirbio J. Gižo sodyboje išgirsite trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip. Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrėsite trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas "Jenga" žaidimo principu trauksite dideles medines kaladėles stengdamiesi nenugriauti kaladėlių bokšto ir bandysite atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų – apdovanojama. Mažieji dalyviai galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę. O išmokę suprasti ir susikalbėti su šišioniškiais eisite į ovingį (uostą) pažiūrėti šėpukų (laivų) ir užlipsite į Drevernos apžvalgos bokštą.

Užsiėmimo metu laivadirbio muziejuje susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Apžiūrėsite išlikusią autentišką burvaltės vėtrungę. Sužinosite, kad 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Kiekvienam prie Kuršių marių įsikūrusiam kaimui buvo sukurtas kontrastingų spalvų ženklas bei nurodytas žvejybos plotas. Vėtrungės reguliavo žvejybą Kuršių mariose ir taip prisidėjo prie marių ekologinės būklės. 

Praktinėje užsiėmimo dalyje dekoruosite drobinį daugkartinį maišelį su vėtrunge. Spalvinimui gausite keturias spalvas: mėlyną, raudoną, baltą ir juodą, tokiomis spalvomis ir buvo dažomos vėtrungės. Kad maišelį būtų galima skalbti, o dekoracija taptų patvari, užlyginsite senoviniu angliniu lygintuvu. 

Edukaciją galima teikti nuotoliniu būdu per "Zoom" ar panašią programą. Pamokos metu bus papasakojama apie vėtrunges, pasakojimas iliustruojamas skaidrėmis. Drobiniai maišeliai išsiunčiami per paštomatą 3-5 dienas prieš edukaciją.