Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras
Muziejai ir ekspozicijos

Muziejai ir ekspozicijos

horizon_re_0898_z88_4258_001.jpg horizon_re_0901_z88_4269.jpg

Gargždų krašto muziejus įkurtas 2005 metais. Jis šiuolaikiškomis ir vizualiai patraukliomis priemonėmis supažindina lankytojus su Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto istorija, taip pat užsiima profesionalaus meno sklaida, pristato įvairių menininkų kūrybą.

Žaisminga ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918–1939“ kviečia pažinti pasienio miestelį tarpukariu. Kiekvienas, apsilankęs šioje ekspozicijoje, išgirs apie ilgiausiai gyvavusią Europos sieną, dviejų etnografinių regionų sankirtą, jų skirtumus ir panašumus, tarpukario istoriją nuo Gargždų miestelio iki svarbiausių Lietuvos bei Europos įvykių 1918–1939 m. Sužinosite, kuo vertėsi gargždiškiai, kokias šventes minėdavo, kokią kontrabandą gabendavo per sieną ir išvysite kitų miestelio gyvenimo akimirkų. Ekspozicija pritaikyta tiek interaktyviam pažinimui, tiek išsamesniam tyrinėjimui.

Organizuotoms lankytojų grupėms siūlomi edukaciniai užsiėmimai.

Be_pavadinimo_008.png hsh.png

Po rekonstrukcijos atidarytame Gargždų kino teatre „Minija“ ilgamečio kino teatro administratoriaus Jono Mikučio iniciatyva įrengta kino ir fototechnikos ekspozicija, kurioje eksponuojami senieji prietaisai iš Jono Mikučio asmeninės kolekcijos.

Užsukę į kino teatrą išvysite įvairiausių fotoaparatų, kino kamerų, projektorių ir kitos kino technikos. O muziejuje nenusivils ir asmenys, kurie domisi fotografavimu, nes fototechnikai skirta nemaža ekspozicijos dalis. „Maskva“, „Smena“, „Leica“, „Fed“, „Zenit“, „Lomo“, „Polaroid“, „Kodak“ ir kitų firmų fotoaparatai atskleidžia fotografavimo istoriją. Ekspozicijoje puikuojasi ir senesni, ir naujesni, plačiajuosčiai, momentinių fotografijų, su eksponometrais, rusiški, vokiški, angliški ir kt. fotoaparatai, galima pamatyti senąjį panoraminio fotoaparato modelį. Yra itin mažų senųjų „šnipų“ ir visas stendas miniatiūrinių fotoaparatų.

horizon_re_0625_z88_1241.jpg horizon_re_0627_z88_1271.jpg

Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos: Smiltynėje netoli Kopgalio „Memel Sud“ (Klaipėda – pietūs) ir  už Girulių, Kukuliškių kaime, „Memel Nord“ (Klaipėda – šiaurė). Tačiau baigta tik antroji.

Tai vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Iš pradžių priešlaivinė baterija turėjo saugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės, bet to neprireikė, nes greitai visa Baltijos jūros pakrantė priklausė vokiečiams ir įrenginiai perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę ir aktyviai naudota.

Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais baterijoje gyveno asocialūs asmenys. 2002 m. entuziastai ėmė tvarkyti teritoriją ir pamažu 2009 m. šiauriniame bloke įrengė muziejų. 2018 m. Pasieniečių klubo nariai išvalė ir sutvarkė pietinio bloko bunkerio patalpas ir jose įrengė ekspoziciją visuomenei.

„Memel Nord“ – ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria supažindinsime naujai ir įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti 70 metų atgal – į XX a., pajusti istorijos alsavimą ir taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Galbūt praėjusį istorijos laikotarpį įvertinsite visai kitaip negu iki šiol.

28_zoo_muziejus-gamtos_perlas_8_001.jpg 25_zoo_muziejus-gamtos_perlas_5_001.jpg

Unikalus, analogų Lietuvoje ir Rytų Europoje neturintis trofėjų muziejus stebina eksponatų gausa ir įvairove. Dešimtyje pasaulio šalių sumedžioti egzotiniai gyvūnai – puiki pažintinė priemonė ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Čia išvysite dramblį ir žirafą, kurių dydis pribloškia, liūtus, zebrą, raganosį, beždžiones, krokodilą, įvairius paukščius ir kitus egzotinius gyvūnus.

horizon_re_0476_z88_0249.jpg horizon_re_0477_z88_0251.jpg

Rekonstruotoje J. Gižo etnografinėje žvejo sodyboje veikia muziejus ir Turizmo informacijos centras. Muziejaus ekspozicijoje „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ pristatomas dreverniškis laivadirbys, Kuršių marių burvaltės, vėtrungės, Pamario gyventojų buitis ir papročiai.

Muziejuje galima išbandyti įvairius laivadirbio įrankius ar pasigaminti unikalią vėtrungę. Sodyboje taip pat vyksta edukacinės programos, įtrauktos į Kultūros paso paslaugų rinkinį.

laisves_kovu_ir_tremties_muziejus1.jpg muziejus_3.jpg

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus įkurtas Priekulėje (Klaipėdos g. 29), buvusioje vokiečių žandarmerijoje, lietuvių tautos laisvės kovoms atminti.

Veikia nuolatinė teminė ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, kurioje rodomi autentiški šį tragišką Lietuvos laikotarpį menantys eksponatai: iš duonos padarytas kryželis, žuvies ašaka siūti ir siuvinėti dirbiniai, odinės ir iš karnų pintos vyžos, indai, vario rūdos kolekcija ir kt. Rūsyje atkurta buvusi saugumo būstinės kalėjimo kamera, o lauko ekspozicijoje – autentiškas tremties vagonas ir partizanų bunkeris.

Muziejaus fonde sukaupta fotokopijų ir nuotraukų, originalių dokumentų, vaizdo įrašų, istorinių tyrimų, kitos rašytinės ir vaizdinės medžiagos. Čia išsaugoti padovanoti politinių kalinių ir tremtinių daiktai.

Be to, muziejus organizuoja ekskursijas ir edukacines programas.

Muziejuje vyksta dokumentinių filmų „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1954 m.“, „Ledo vaikai“ peržiūros, edukaciniai užsiėmimai („Lietuvos tarpukario kartografija“, naudojama muziejaus fonduose sukaupta 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio Lietuvos žemėlapių kolekcija).

20191108_135529_002.jpg ieva4.jpg

Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus įkurtas 1979 m. buvusiame rašytojos vasarnamyje Priekulėje. Lankytojams atidarytoje ekspozicijoje galima susipažinti su jos gyvenimu ir kūryba.

Čia eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, pirmieji jos knygų leidimai, asmeniniai daiktai. Kambariuose išsaugota autentiška (1961–1978) vasarnamio aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma asmeninė rašytojos namų biblioteka.

Muziejuje vedamos ekskursijos lietuvių, anglų, rusų kalbomis, organizuojami renginiai ir vedami edukaciniai užsiėmimai.

untitled_007.jpg agluon.png

Agluonėnų etnografinė sodyba – vienas gražiausių ir iškiliausių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių Vakarų Lietuvoje. Apsilankę sodybos ekspozicijoje „Klaipėdos krašto laukininko sodyba“ pamatysite lietuvininkų buitį, namų apyvokos ir ūkinės paskirties daiktus, išgirsite pasakojimą apie vietos gyventojų likimą ir kultūrinį palikimą Mažajai Lietuvai.

Sodyboje kasmet vyksta klojimo teatro vaidinimai, etnografinių ansamblių koncertai, kiti kultūriniai renginiai ir edukacinė programa, įtraukta į Kultūros paso paslaugų rinkinį. Be to, čia siūloma išbandyti įvairių edukacinių programų.

13_001_001.jpg 16_001_001.jpg

Jono Genio vėjo malūnas, kuris daugiau nei prieš 100 metų praeivius pasitikdavo plačiais sparnų vingiais, laikui bėgant tapo legenda, traukiančia ir šiuolaikinius smalsuolius. Naujoji ekspozicija, įrengta šalia Agluonėnų etnografinės sodybos, pasakoja apie unikalų vėjo milžiną ir jo „tremties“ istoriją, apie savininkų, malūnininkų ir gyventojų likimus.

Malūnas garsėjo originaliais inžineriniais sprendimais. Kitaip nei dauguma vėjo malūnų, šis 13 m aukščio statinys išilgai vėjo krypties sukosi visu korpusu, nes jame buvo įrengta ratukų sistema su žiediniu bėgiu. Vėją gaudė turbina, vadinama vėjo rože, o sparnai buvo uždengti iš lentų pagamintomis žaliuzėmis. Žinoma, kad 1912 m. atnaujintas malūnas malė grūdus iki XX a. 7-ojo dešimtmečio. Vėliau jis išmontuotas ir išvežtas, tikintis restauruoti ir eksponuoti Lietuvos etnografijos muziejuje po atviru dangumi Rumšiškėse. Šis sumanymas taip ir neįgyvendintas.

Dramatiška šio unikalaus technikos milžino istorija suvienijo vietos bendruomenę, siekiančią atgauti vėjo malūno dalis, kurios dabar eksponuojamos naujoje ekspozicijoje prie Agluonėnų etnografinės sodybos.

Kantvainių kaimas yra netoli Agluonėnų, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1540 m. Dabar Agluonėnai yra seniūnijos centras. Miestelio architektūra ir tradicijos primena, kad jis anksčiau priklausė Klaipėdos kraštui (Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui).

Kviečiame apsilankyti Agluonėnų etnografinėje sodyboje, kurioje išsaugota XIX a. pabaigos Prūsijos lietuvių sodyba, baldai ir namų apyvokos daiktai, o jų šeimininkų gyvenimo būdas ir pasaulėžiūra pristatomi muziejaus edukacijose, renginiuose ir parodose. Jau daugiau kaip 40 metų šioje sodyboje vyksta klojimo teatro spektakliai, tradiciniai Užgavėnių ir Joninių renginiai. Centrinėje miestelio dalyje auga vietos gyventojų puoselėjamas obelų sodas, o netoliese, prie Agluonos upės, žaliuoja Prūsijos lietuvių ąžuolynas.

Bendras_muziejaus_vaizdas.jpg Ekspozicijos_dalis.jpg

Veiviržėnų miestelio ir mokyklos muziejus įkurtas 1957 m. tuomečio istorijos mokytojo Antano Tylos, vėliau garsaus Lietuvos istoriko, archeografo, habilituoto daktaro, profesoriaus). Per 67 metus pagrindiniame fonde sukaupta apie 5000 vnt., o pagalbiniame – apie 3000 vnt. eksponatų.

Čia rasite Veiviržėnų miestelio, aplinkinių kaimų ir bažnyčių istorijas, susipažinsite su žymių veiviržėniškių, tarp jų – signatarų Jurgio Šaulio ir Kazimiero Antanavičiaus, nuopelnais Lietuvai. Pristatoma turtinga liaudies skulptūrų, buities įrankių ekspozicija.

tour-53_002.jpg tour-58_001.jpg

Lakūno Stepono Dariaus muziejus įkurtas 1991 m. atstatytoje jo tėvų sodyboje. Gyvenamajame name ir klėtyje įrengtos ekspozicijos. 2007 m. memorialiniame parke pradėtas eksponuoti simbolinis granitinis kompasas žemėje, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamųjų vietų kryptis. Jis sukurtas pagal lėktuvo „Lituanica“ kompaso prototipą. Prie muziejaus S. Dariaus memorialiniame parke veikia skrydžių lauko aikštelė. Koordinatės ARP N55.35‘42“. E021.51‘03“.

S. Dariaus gimtinė-muziejus įgyvendina Lietuvos muziejų svetingumo programą, skirtą moksleiviams. Jos įgyvendinimo metu 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais iš anksto užsisakę galite dalyvauti nemokamame edukaciniame užsiėmime „Lituanicos“ skrydis“.

Muziejuje veikia dvi ekspozicijos:

– skirta Lietuvos aviacijos istorijai;
– M. Raštikio kolekcija.

S. Dariaus gimtinėje organizuojami edukaciniai užsiėmimai įvairaus amžiaus moksleiviams ir suaugusiesiems.