Plateliai-Plungė

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
21 km
4.5 val.
Maršruto danga

ETAPO APRAŠYMAS:

Nuo Platelių iki Beržoro apie 2 km eisite dviračių taku. Pakeliui aplankykite ir užkopkite į 15 m aukščio Siberijos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabi Platelių ir Beržoro apylinkių panorama. Beržoras - senas gatvinis kaimas, išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir savo sakralinės architektūros vertybėmis. Čia stovi 1746 m. pastatyta Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia - viena vertingiausių Lietuvos medinių bažnyčių, pasižyminti savo išskirtine architektūrine ir menine verte. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.

Šv. Jokūbo kelias ves pro Beržoro, Ilgio ežerus iki Malūno gatvėje, ant Babrungo upės kranto stovinčio Babrungėnų vandens malūno. Jį pastatė Platelių grafas Šuazelis (1796-1816 m.). Sunku patikėti, bet šio malūno sienų storis siekia net iki 2 m, o vienoje sienoje, kalbama, net įmūrytas nusikaltęs baudžiauninkas. Dabar čia veikia Leonardo Černiausko meno galerija – kūrybinės dirbtuvės (tel. nr. +370 685 69566). Toliau pro Babrungėnus, Žvirblaičius keliausite iki Plungės.

Jeigu pasiekę Plungę dar esate pilni jėgų, siūlome dar tą pačią dieną pasivaikščioti ir susipažinti su miestu, arba pasilikti tai kitai dienai. Plungės miesto puošmena - kunigaikščio M. Oginskio 1879 m. pastatytas ir pašventintas puošnus rūmų  ansamblis, kuris organiškai įsikomponavo į seną natūralaus miško vietoje suformuotą, dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą, mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir vokiečių neogotikos stiliaus žirgynu. Vokiečių kilmės architekto Karlo Lorenzo suprojektuotuose dvaro rūmuose, 1994 m. įsikūrė Žemaičių dailės muziejus. Seniausias išlikęs dvaro statinys ir galimai pats seniausias mūrinis pastatas Plungėje – grafų Zubovų statyta pilaitė, kurią M. Oginskis naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. Pirmajame aukšte gyveno daržininkas, antrajame – laikrodininkas, prižiūrėjęs bokšte įmontuotą unikalų inkaro mechanizmą turintį laikrodį. Dabar čia įsikūrusi Plungės r. sav. viešoji biblioteka. 58,3 ha dvaro parke auga vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje Perkūno ąžuolas, legendomis apipinta Verkiančioji liepa. Parke pastatytas paminklas kompozitoriui M. K. Čiurlioniui, kuris grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo būtent Plungėje, kunigaikščio M. Oginskio įkurtoje muzikos ir orkestro mokykloje. Nueikite iki Laisvės alėjos, Senamiesčio aikštės.

Plungės mieste turime  net 3 objektus pažymėtus Šv. Jokūbo ženklu. Tai Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia, kuri yra viena iš didžiausių bažnyčių Lietuvoje: jos ilgis 75 metrai. Šios Plungės bažnyčios statyba pradėta 1902 metais, su pertraukomis tęsėsi iki 1933 metų, tai yra 31-erius metus. Prie bažnyčios šventoriaus tvoros prisišliejusi varpinė pastatyta 1850 m. grafo P. Zubovo ir Plungės parapijiečių lėšomis. Šalia bažnyčios – senoji klebonija, ant kurios pritvirtinta memorialinė lenta su M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės -Čiurlionienės bareljefais (aut. V. Juzikėnas) ir užrašu „ Čia 1909 m. gyveno M. K. Čiurlionis ir Sof. Čiurlionienė - Kymantaitė“. Kadangi klebonas Vincentas Jarulaitis buvo Sofijos Kymantaitės dėdė, tai kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tai buvo kūrybingiausias jų gyvenimo laikotarpis. Kitą „kriauklę“ rasite ant Plungės miesto senosiose kapinėse stovinčios  Šv. Jono Krikštytojo koplyčios sienos, kuri dar vadinama Visų Šventųjų koplyčia arba Zubovų koplyčia. Kaip teigia senieji Plungės gyventojai, mūrinė romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia vietinių meistrų pastatyta 1858 m. grafo Zubovo ir parapijiečių lėšomis. O nuo senųjų kapinių paėjėję dar šiek tiek tiesiai Birutės gatve, rasite trečiąją „kriauklę“, esančią prie Plungės lurdo. Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi Plungės valdytojo M. Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. V. Jarulaitis prie Babrungo nupirko maždaug 2 ha sklypą. 1905 m. S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą. Ta statula 1905 m. spalio 30 dieną buvo pastatyta ant akmens po atviru dangumi, o 1906 metais upės skardyje imta mūryti uola. Tikslinga pažymėti, kad akmenys, iš kurių būdavo mūrijamos grotos, dažniausiai imti iš aplinkinių kaimų ar atvežami iš netoliese esančių laukų, o Plungės Lurdas turi net vieną specifinį akmenį, įmūrytą kairėje grotos pusėje. Šis akmuo vadinamas „Karvės pėda“. Apie jį yra išlikę įvairiausių pasakojimų. Vietiniai plungiškiai sakydavo, kad naktį Lurde vaidenasi, žybsi mėlynos liepsnelės.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones