Pirmoji bažnyčia Veiviržėnuose pastatyta 1639 m. vadinamųjų senųjų Šv. Jurgio kapinių teritorijoje, fasadu atsukta į rytus. Bažnyčios įkūrimą, pasak istorinių šaltinių, fundavo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, pastatė Rietavo seniūnas Aleksandras Masalskis su žmona Apolonija Jasienskyte, skirdami bažnyčiai 1 valaką (21,38 ha) žemės. Veiviržėnų bažnyčia iš pradžių savo kunigo neturėjo, aptarnavo Rietavo kunigai.
Antrosios bažnyčios statybos data istoriniuose šaltiniuose nurodoma 1767 m. Sklypą bažnyčios statybai senosiose kapinėse skyrė Rietavo seniūnijos ir dvaro valdytojas Pranciškus Ksaveras Oginskis. Ji statyta už parapijiečių aukas, dalį skyrė diecezija.
1775 m. birželio 11 d. naują bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Mykolas Chominskis, suteikdamas jai Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą. Nauja bažnyčia buvo daug erdvesnė – daugiau kaip 34 m ilgio, beveik 20 m pločio.
1795 m. liepos 23 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis įsteigė Veiviržėnų parapiją, reformavo bažnyčiai skirtų žemių administravimą. Tai buvo istoriškai svarbus faktas: apie pusantro šimto metų buvusi Rietavo parapijos globoje, Veiviržėnų bažnyčia tapo savarankiška parapine.
Klebonaujant kun. Justinui Fedoravičiui, 1859–1866 m. šventoriaus vakariniame pakraštyje maždaug 18 m nuo bažnyčios pastatyta akmenų mūro, vientiso tūrio, kvadratinė, dvitarpsnė varpinė.
1887 m. Veiviržėnų parapiją perėmęs klebonas kun. Boleslovas Tamulevičius šventorių aptvėrė nauja skaldytų akmenų tvora. Priešais didžiąsias duris išmūryti centriniai degtų plytų vartai, viršuje iškelti trys cementiniai kryžiai. Įvairiose šventoriaus pusėse buvo treji varteliai: į rytus, prie bažnyčios galo ir vakarinėje pusėje.
Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 dienos parapijos klebonu paskirtas kun. Vidmantas Gricius.
Atsiliepimai