Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia

Plikiai, įsikūrę prie nedidelio Danės intako Eketės, žinomi nuo XVIII a. pradžios. Savarankiška liuteronų bendruomenė įkurta 1891 m. Ją sudarė Baugštininkų, Eglynų, Grauminės, Lapyniškės, Medikių, Pakamorių, Radailių, Smilgynų, Vytaučių, Žemgrindžių ir kiti (iš viso 25) kaimai, anksčiau priklausę Kretingalės ir Klaipėdos laukininkų parapijoms.

Pirmasis kunigas – Feliksas Žemaitaitis. Vardas ir pavardė leidžia manyti kilus jį iš Didžiosios Lietuvos. Jo pastangomis pradėti kunigo namo ir bažnyčios statybos darbai. Neogotikos stiliaus, vienabokštė, raudonų plytų bažnyčia iškilo 1896 m. greta kelio Klaipėda–Jokūbavas. Ji turi savitų bruožų: kiek į kairę atitrauktas bokštas didina statinį, dviejų navų stačiakampę vidaus erdvę dengia plokščios lubos, palei sienas suprojektuoti kūrai, gale vargonai. Sakykla atskira, dešinėje pusėje. Prie sienos pritvirtintos plokštės su parapijiečių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, sąrašu. Bažnyčia turėjo du varpus.

Į istoriją pateko ir Plikių parapinė mokykla, pastatyta tuoj po bažnyčios pašventinimo. 1898 m. joje lankėsi Prūsijos švietimo ir kulto reikalų ministras Robertas Bosė (Robert Bosse). Aukštas svečias atvyko ištirti, kaip vykdomas „Vyriausiojo prezidiumo 1873 m. liepos 24 d. nutarimas dėl vokiečių kalbos užsiėmimų, kuriuos lanko lenkų ir lietuvių vaikai Prūsijos provincijos liaudies mokyklose“. Šiuo potvarkiu lietuvių kalba ir buvo išguita iš mokyklos. Kaimyninėje Triušelių mokykloje R. Bosse įsitikino, kad lietuvininkų vaikai vokiškai nesupranta: paklausti „Hat Herr Gott geheisst oder verboten zu beten?“ (Ar Ponas Dievas liepė, ar draudė melstis?), visi tylėjo, galvas nuleidę. O štai Plikių parapijos mokykloje buvo kitaip. Kaip rašė Priekulėje leistas „Konservatyvų draugystės laiško“ priedas „Pašaukimas“, čia „ponas Ministeris labai pasidžiaugė, nes kūdikiai puikiai ir aiškiai mokėjo atsiliepti vokiškai ir lietuviškai“.

Plikių parapija nebuvo didelė: 1900 m. jai priklausė 2 700 žmonių (iš jų lietuvininkų apie 2 000, arba 74 proc.), 1921 m. – 2 730, 1926 m. – 2 600 ir 1936 m. – 2 800.

Oficialiai pokarinė Plikių parapijos bendruomenė įregistruota 1948 m. rugsėjo 28 d. Jos ilgamečiu pirmininku buvo Hermanas Jogutis.

Dabartinė Plikių evangelikų liuteronų parapija negausi, joje gal 120 žmonių.