Priekulės informacinis stendas "Senasis vieškelis"

1. PRIEKULĖS MIESTO ISTORINĖ DALIS (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g.)

Senasis vieškelis Klaipėda – Tilžė, pasiekęs Elniškės kaimą, leidosi žemyn per Priekulę link Minijos upės ir ten stovėjusios kulminės karčemos. Jau nuo XVI a. juo keliaudavo pirkliai, pasiuntiniai, kiek vėliau gabenamos pašto siuntos bei patys keleiviai. XIX a. pirmoje pusėje nutiesus naująjį plentą Į Klaipėdą bei I875 m. nutiesus bėgius ir pastačius geležinkelio stotį, senojo kelio reikšmė sumažėjo, tačiau, dar žinoma, kad pokariu šiuo keliu kursavo viešasis transportas. Ši Priekulės Turgaus gatvės atkarpa yra to senojo kelio liekana. Šalia jo nuo XVI a. pr. iki XX a. pr. stovėjo įvairios paskirties pastatai ir kūrėsi įvairios paskirties vietos. Dalis pastatų stovi ir šiandien, kitų jau neliko arba pakito išoriškai. Minimų vietų- senosios turgavietės, žuvų turgaus nebėra. Vaikščiojo šiuo teisėjas rašytojas Ernstas Vichertas, gražiai aprašęs „Lietuviškose apysakose“ Priekulės namus, žmones, pramogas, prie šio kelio augusias pušis, kurių kamienai vakare prieš pat saulėlydį spindėjo auksu. Dabar šio kelio atkarpa tapo Šv. Jokūbo piligriminio, tarptautinio, pažintinio, kultūrinio kelio dalimi.

2. VIEŠBUTIS – UŽEIGA (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g. 8)

Pastatas stovi labai reikšmingoje vietoje. Jis nužymi senosios turgaus aikštės vakarų ribą (ją šiandien fiksuoja tik du statiniai – šis bei Turgaus 6), pabrėžia svarbią gatvių sankryžą – kartu ir prekyvietės pabaigą. Šis viešbutis-užeiga pastatytas istorizmo stiliumi 1911 m. Apačioje buvo užeiga, vyko prekyba. Mansardinėje dalyje veikė viešbutis. Gal būt čia XVII amžiaus pradžioje stovėjo senoji karčema, iš kurios vėliau išsivystė kulminis dvaras. Po II pasaulinio karo šiame viešbutyje nakvodavo rašytoja Ieva Simonaitytė (kol nebuvo pasistačiusi vilos). Iki 1948 m. pastatas vadintas viešbučiu, 1953 m. suskirstytas į 10 butų ir prekybos vietą, esančią apačioje. 1992 m. pastatas gavo architektūros paminklo statusą.

3. SENOJI TURGAVIETĖ (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g.)

Už kulminės karčemos abipus senojo kelio buvo senoji turgavietė, kurioje prekiauta galvijais ir arkliais, gal būt ir kitais dalykais. Šalia Frico Šulco užeigos buvo įsikūręs dengtas turgelis, kuriame prekiavo įvairiomis prekėmis. Jis veikė ir pokaryje- jame parduodavo paršelius, žemės ūkio produkciją. Dabartyje ilgą laiką prekiavo dėvėtais drabužiais. Nugriautas visai neseniai. Senosios turgavietės buvę plotai užimti sovietmečiu pastatytais pastatais, gyventojų daržais, sodais, menkaverčiais pagalbiniais statiniais.

4. ŽUVŲ TURGUS (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g. 7)

Žuvų turgus atsirado XX a. pradžioje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šalia Turgaus ir Pamarių gatvių sankirtos buvo nemažas tuščias plotas, visai šalia turgaus aikštės ir gyvulių turgaus, ten veikusių prekyviečių. Prekiavo marių, upių žuvimi. Medinėse dėžėse gulėdavo švieži unguriai, lydekos, ešeriai. Sovietmečiu šioje vietoje buvo suręstas tipinis buitinio aptarnavimo pastatas (dabar gyvenamasis).

5. UŽEIGA RESTORANAS (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g. 9)

Praeityje tai buvo labai reikšmingas statinys – pačioje senojoje turgavietėje pastatyta užeiga (karčema), priklausiusi Fricui Šulcui. Sovietmečiu vaizdingas pastatas buvo nuardytas, paliekant senuosius pamatus. Ant jų buvo suręstas iš silikatinių plytų neišvaizdus dviaukštis namas.

6. ŠV. ANTANO PADUVIEČIO KATALIKŲ BAŽNYČIA (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g.11)

Iki 1923 m. Priekulėje katalikų bendruomenės nebuvo, minimi tik pavieniai katalikai. Katalikų bendruomenė susikūrė Lietuvos nepriklausomybės metais, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos. Iki XX a. 4 dešimtmečio vidurio Priekulės katalikai savų maldos namų neturėjo, pamaldos vykdavo iš Priekulės evangelikų liuteronų parapijos nuomotuose bendruomenės namuose, kituose pastatuose. Jas laikydavo katalikų kunigai iš Klaipėdos. 1936 m. sudarytas Priekulės tikinčiųjų bažnyčios statybos komitetas įsigijo žemės sklypą iki tol neapstatytoje vietoje, kuri priklausė XX a. pradžioje išparceliuoto Gleicho dvaro žemėms.. Nikodemo Juozapo Petkaus iniciatyva 1936 m. sudarytas bažnyčios statybos komitetas, įsigytas sklypas, 1937 m. sumontuoti bažnyčios pamatai, o 1937–1938 m. pastatyta mūrinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 1938 m. liepos 3 d. bažnyčia konsekruota. Projekto autorius – Lietuvos architektūros kūrėjas Vsevolodas Kopylovas Bažnyčios architektūra turi XX a. I pusėje paplitusio moderno stiliaus bruožų. Iki XX a. antros pusės bažnyčios interjeras, puošyba buvo kuklūs, o didysis altorius buvo ypač paprastas: centre stovėjo tik Gailestingojo Jėzaus statula. Klebono Henrikas Šulcas 1965 m. iš vienuolės Augustinos Onos Galdikaitės 1965 m. įsigijo ir iš Padvarių koplyčios atvežė italų skulptoriaus Josepho Rieffeserio meistriškai pagamintą puošnų neogotikinį XIX a. pabaigos – XX a. pradžios medinį Nukryžiuotojo Jėzaus altorių. Altoriuje įstatytas senas, italų dailininko Rossini drobėje tapytas, Jėzaus Nukryžiavimą vaizduojantis paveikslas. Lėšas didžiajam altoriui įsigyti paaukojo parapijietė, kuri pati gyveno gana vargingai. Ant sienų kabo Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Bažnyčios vidų puošia meistro Vlado Čižausko darytos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir Šventojo Antano Paduviečio statulos Bažnyčios varpinėje saugomas 1662 m. varpas, funduotas Brandenburgo markgrafo ir hercogo Prūsijoje Frydricho Vilhelmo. Priekulės katalikų bažnyčia iki karo priklausė Varmijos  vyskupystei. II pasualinio karo metu pamaldas gausiai lankė lenkų, prancūzų, belgų karo belaisviai. Kai Priekulės mokykloje karo metu buvo įsteigtas lazaretas, katalikų bažnyčioje vyko pamokos.

7. ŠEIMŲ LURDAS (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g.11)

Pastatytas šalia Priekulės katalikų bažnyčios, skirtas stiprinti krikščioniškosioms šeimos tradicijoms, paminint popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Šeimos metus Lietuvoje. Lurdo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo statulą sukūrė skulptorius Kazys Bimba. Lurdo grotos projekto autoriai ir įgyvendintojai – Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos parapijiečiai Remigijus Bičkaitis ir Jonas Gabalis. Akmenis Lurdui dovanojo parapijos tikinčiųjų šeimos, religiniai ir politiniai lyderiai bei įvairios organizacijos. 2022 birželio 19 d. Lurdą pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

8. MĖLYNOJO KRYŽIAUS DRAUGIJOS ARBA BLAIVYSTĖS DRAUGIJOS MALDOS NAMAI. (Klaipėdos r. sav., Priekulė, Turgaus g.)

Šiauriau Turgaus gatvės buvęs statinys gyvenvietės pakraštyje. Manoma, kad tame plote buvo nedideli Mėlynojo kryžiaus draugijos arba Blaivystės draugijos maldos namai, įkurti XX a. pirmoje pusėje. Draugijos tikslas – kovoti su girtavimu. Jos nariai raštiškai įsipareigodavo negerti nė lašo svaigiųjų gėrimų, išskyrus vaistus ir Šv. Vakarienės vyną. Pokariu tame pastate rinkdavosi evangelikai liuteronai, netekę savos bažnyčios ir parapijos namų. Jie buvo sunaikinti iki 1948 m.