Jūriniai ereliai

Dydis: 74-92 cm; patinas 3 100-5 400 g, patelė 3 700-6 900 g; sparnų apimtis 193-244 cm.

Gyvenimo trukmė: Mažas jauniklių mirtingumas. Lytinę brandą pasiekia 5 metų, o gal ir jaunesni. Gali gyventi iki 27 metų (42 metų nelaisvėje).

Paplitimas: Jūrinis erelis aptinkamas visoje šalyje, tačiau dažniausiai Nemuno deltoje, prie Kuršių marių ir įvairiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Pirmąkart perinčių porų rasta 1987 m. Šilutės ir Varėnos r. Pastaraisiais metais Lietuvoje peri 80-100 porų.

Apsaugos būklė: Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčios populiacijos būklė palanki, nes rūšis įsikuria naujose vietose, o gausa didėja. Rūšies apsaugai skirta Nemuno delta, Bknstrubiškio miškas ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Perėjimas: Data labai skiriasi priklausomai nuo geografinės platumos: Sausio mėn. arealo pietuose; balandžio-gegužės mėn. arktiniuose regionuose. Lizdai dažniausiai ant jūros uolų atbrailų arba aukštų medžių, retai ant žemės foto; lizdas medžiuose įrengtas šakose arba liečiantis kamieną. Kiekviena pora paprastai turi 2-3 lizdus, kuriais naudojasi pakaitomis; didžiuliai statiniai iš lazdų ir šakų, kurie ilgainiui gali tapti kelių metrų gylio ir pločio; taurė išklota tokiomis medžiagomis kaip samanos, žolė, kerpės, paparčiai, jūros dumbliai ar vilna.

Išvaizda: Kai skrenda, šį didžiausią perintį Lietuvos plėšrųjį paukštį nuo kitų erelių nesunku atskirti iš dydžio, plačių sparnų, trumpos, pleišto pavidalo uodegos ir galingo snapo. Sparnų galai giliai „pirštuoti", sparnų mostai lėti. Suaugę paukščiai beveik ištisai rudi, su palšais plunksnų kraštais ir šviesesne galva, uodega balta, snapas geltonas. Jaunikliai tamsiai rudi, tamsiai dėmėti ir su tamsia uodega.