Edukacinės programos Gargždų krašto muziejuje

Užsiėmimo dalyviai supažindinami su žaislais, kuriuos turėjo tarpukario Lietuvos vaikai, atkreipiant dėmesį į Žemaitijos regioną, kur atsirado pirmieji žaislų gamybos centrai, puodžiai ir medžio drožėjai, dažniausiai dievdirbiai, lipdydavo ir droždavo figūrinius švilpukus, gyvūnų formos žaislus, tęsdami senąsias namų darbo žaislų gamybos tradicijas.

Vaikai turi galimybę patys pasidaryti to meto žaislo kopiją.

Pastaba - užsiėmimas gali būti vedamas Jūsų pageidaujomoje ugdymo įstaigoje.

Edukacijos metu moksleiviams pristatoma herbų  reikšmė ir simbolika, sužino kaip atrodo ir kokią reikšmę turi valstybės, prezidento, rajonų ir miestų herbai. Plačiau nagrinėjamas Gargždų miesto herbas, jo atsiradimo istorija.

Užsiėmimo dalyviai atminčiai pasilieka savo pasigamintą darbelį – Gargždų miesto herbo kopiją.

Pastaba - užsiėmimas gali būti vedamas Jūsų pageidaujomoje ugdymo įstaigoje, nuotoliniu būdu. 

Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tradiciniai kostiumai – tai edukacinis užsiėmimas, pristatantis du etnografinius regionus: Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą bei jų tradicinius kostiumus. Edukacijos metu moksleiviai sužino, kas būdinga Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionams? Kuo skiriasi ir kuo panaši šių etnografinių regionų kultūra? Didelis dėmesys skiriamas tradiciniams kostiumams: kokios spalvos, raštai, detalės būdingos? Kas lėmė, kad Mažosios Lietuvos valstiečių drabužiai turėjo tokių savitumų, kurių nebuvo randama kitų Lietuvos regionų gyventojų aprangoje? Kodėl, norint apibūdinti Žemaitijos krašto gyventojų aprangą, šis regionas kartais padalijamas į rytus ir vakarus?

Edukacinis užsiėmimas, kviečiantis lankytojus nusikelti į istorinį, neturintį precedento Lietuvos valstybės intensyvios raidos laikotarpį, traktuotiną kaip unikalią istorinę galimybę, kuria sėkmingai pasinaudota visose socialinėse ir kultūrinėse srityse.

Tai pažintis su muitinės veikla tarpukario Lietuvoje, kaip buvo organizuojama sienos apsauga, šiame kontekste išryškinant Gargždų muitinės statusą bei reikšmę platesniame Lietuvos kontekste. Tai pat, pristatoma švietimo sistema tarpukario Lietuvoje ir Gargžduose, kaip organizuojamas darbas, kaip suskirstytos mokyklos, kas vadovavo mokykloms ir kt.

Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe 1918 m., vienu svarbių uždavinių tapo Lietuvos pašto organizavimas. Tai svarbi institucija, nes buvo kas mėnesį perduodamos žinios, mokami atlyginimai, siunčiami sveikinimai. Šiame kontekste moksleiviams pristatoma tarpukario Lietuvos pašto sistema apimant Gargždų paštą, jame dirbusius žmones, jų darbo kasdienybę.

Kiekvienas lankytojas, dalyvavęs edukaciniame užsiėmime, atminčiai pasiims atvirlaiškį su tarpukario Gargždų atvaizdu.

Pastaba - nuotoliniu būdu. Paslaugą galite užsisakyti per Kultūros pasą.

Kiekvienais metais, minint Sausio 13-ąją, įprasta prisiminti istorinius įvykius, pagerbti kovojusius ir žuvusius už laisvę bei nepriklausomybę, atsigręžti atgal ir kalbėti apie to meto žmonių vienybę bei susitelkimą.

Kartu apginta teisė į nepriklausomybę primena, kad galima didžiuotis ir džiaugtis visų pastangomis ginti ir puoselėti savo laisvę.

Kviečiame prisiminti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną ir sudalyvauti edukacinėje diskusijoje „Buvom, esam ir būsim“. Sužinoti, kaip buvo ruošiamasi apginti pačius svarbiausius Gargždų miesto pastatus, iškilus realiam pavojui ir kt.

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Taigi, 1918 metų vasario 16-oji, lemtinga mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Todėl, šios edukacijos tikslas – pristatyti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto reikšmę ir dvi su  aktu susijusias, svarbias Lietuvai ir Klaipėdos rajonui asmenybes – pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, Nepriklausomybės akto signatarą Antaną Smetoną bei pirmąjį Lietuvos Respublikos diplomatą, Nepriklausomybės akto signatarą, surašiusį aktą – Jurgį Šaulį. 

Kad geriau pažintų istorines asmenybes ir įsimintų Vasario 16-osios akto reikšmę, edukacijos dalyviai susiskirsto į dvi komandas – Antano Smetonos ir Jurgio Šaulio, pateiktomis priemonėmis, kūrybiškai pristato atstovaujamą istorinę asmenybę, dalyvauja viktorinoje ir varžosi dėl prizinės vietos.

Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena, kuri primena apie 1990 metus, kai pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio karo demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas paskelbė 46-erių metų antrosios sovietinės okupacijos pabaigą.

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviams pristatoma Kovo 11 – osios reikšmė Lietuvai, dar kartą primenamos svarbiausios vertybės žmogui – laisvė ir nepriklausomybė.

Susiskirstę į komandas dalyviai atlieka šias užduotis:

1) komandų prisistatymas (pavadinimas, šūkis, komandos kapitono rinkimai),

2) iliustruoja temą, šios užduoties metu komandos turi iliustruoti temą - „Geltona, žalia, raudona“.

Kviečiame moksleivius sudalyvauti orientacinėje edukacijoje, kuri vyksta Gargždų miesto parke (buvusiame baronų Renių sode). Edukacijos metu dalyviai ieško paslėpto lobio, kurį rasti padeda užuominos.

Kiekvienas metų laikas su savimi atsineša ne tik naują pradžią, bet ir daugybę nuostabių spalvų, kuriomis nudažoma gamta. Spalvos puošia, maloniai kvepia ir, be abejo, skleidžia tam tikrą žinią.

Ar žinojote, kad turėdami savo mėgstamiausias spalvas, galime daug sužinoti apie save – charakterio bruožus, pomėgius ir kt.

Taigi, jeigu jums įdomu sužinoti apie spalvas, mėgstate „spalvotus“ nuotykius, kviečiame sudalyvauti edukaciniame užsiėmime „Pavasario spalvos“. Edukacijos metu bus gerinami socialinio ir meninio ugdymo įgūdžiai.

Įdomi patirtis ir geros emocijos garantuotos. Iki susitikimo!