Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras
Baltų kelias: pažinkime kuršius

Baltų kelias: pažinkime kuršius

„Baltų kelias: pažinkime kuršius“ – tai trys žiediniai maršrutai, sukurti pagal senųjų kuršių žemių išsidėstymą. Kiekviename maršrute pateikiami ne tik su baltų kultūra susiję objektai, bet ir įvairiausios edukacinės programos, pramogos ir kitos aktyvios veiklos.

Be_pavadinimo_004.png

PILSOTO ŽEMĖ 110 KM

1. Kalniškės (Gargždų) piliakalnis

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėje, stovintis Kalniškės (Gargždų) piliakalnis yra Ceklio žemėje. Jis mini Gargždų miesto istorijos pradžią, kai 1253 m. pirmą kartą paminėta kuršių pilis – Garisda. Pylimų ir griovių kaskada, įtvirtinimai, statūs šlaitai rodo čia buvus gana stiprią pilį. Sutvarkytas Kalniškės piliakalnis dabar yra labai patraukli turistinė vieta su atsiveriančia panorama į Gargždų miestą.

2. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre galima interaktyviai susipažinti su kuršių istorija, rastais jų papuošalais, ginklais. Išmaniosios technologijos padės pasimatuoti kuršių kostiumus ir atsisiųsti nuotrauką į savo telefoną. Taip pat kviečiame pažiūrėti animuotą 3D filmą apie Gargždų miesto istoriją nuo pelkių iki šių dienų, o užsidėjus virtualios realybės akinius nusikelti į šiuolaikinį kuršių kaimelį ant Kalniškės (Gargždų) piliakalnio.

3. Eketės piliakalnis

Eketės piliakalnis, esantis Pilsoto žemėje, buvo vienas didžiausių ir galingiausių kuršių piliakalnių. IX–XIII a. piliakalnis buvo reikšmingas politinis, karinis ir ekonominis centras. Tuo metu jį saugojo penki dirbtiniai žemės pylimai ir keturi grioviai, o pagal įtvirtinimus nusidriekė plati gyvenvietė. 1972 m. piliakalnio ir gyvenvietės archeologinių tyrimų metu rasta įvairių senovinių ginklų, žaislų, kasdienių darbo įrankių, būdingų I–XIII a. Šiais laikais piliakalnyje švenčiama tradicinė saulėgrįžos šventė – Joninės.

4. Gintaro gaudymo paslaptys

Išskirtinių pramogų mėgėjai turėtų nepraleisti progos savo jėgomis pagauti gintarą Baltijos jūroje. Rekomenduojame užsisakyti unikalią pramoginę-pažintinę ekskursiją „Gintaro gaudymo paslaptys“, kad paieškos nebūtų bevaisės. Profesionalus gintaro gaudytojas paaiškins, kaip visa vyksta ir ką svarbiausia turi žinoti gintaro ieškotojai.

5. Terapijos Karklėje

Kiekvienas atvykęs į Karklę kviečiamas išbandyti išskirtinius terapinius užsiėmimus ir edukacines programas. Sodyboje „Karkelbeck No. 409“ veiklų pasirinkimas – labai didelis: gintaro ir garso terapija su skambančiais dubenimis, fraktalų piešimas, šokio judesys ir garso terapija, masažai ir kt. Siekiant saugios ir jaukios aplinkos, į programas būtina registruotis iš anksto.

6. Olandų Kepurė

Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olando Kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnumu. Manoma, kad kalnas pavadinimą gavo dėl panašumo į olandišką kepurę, žiūrint iš jūros pusės. Nuo skardžio atsiveria vaizdas su stačiais jūros krantais ir akmenuotais paplūdimiais.

7. Klaipėdos piliavietė

Klaipėdos piliavietė yra viena seniausių vietų, nuo kurios ir prasidėjo miesto istorija. Šalia pilies įsikūrė gyvenvietė. Pirmą kartą Klaipėdos pilis, tuomet – Memelburgas, paminėtas 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutarė dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės upių. Tais pačiais metais pastatyta medinė pilis. Dabar piliavietės erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras ir Antrojo pasaulinio karo ekspozicija „Muziejus 39/45“, o archeologinėje kurtinoje – ekspozicija apie baltus.

8. Edukacinė programa „Pažinkime baltų papuošalus“ Kalvystės muziejuje

Kalvystės muziejus įkurtas saugant Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros paminklus. Čia organizuojamos edukacinės programos „Pažinkime baltų papuošalus“ metu susipažįstama su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų įvairove, ornamentais, jų prasme. Praktinio užsiėmimo metu iš žalvario žaliavos galima pasigaminti kuršišką papuošalą. 

9. Vikinginio laikotarpio patiekalų degustacija

Edukacijos metu dalyviai supažindinami su IX–XII a. patiekalais, maisto gaminimo ypatumais, daržovėmis, prieskoniais. Edukacijos dalyviai patys formuoja avižinius arba miežinius duonos paplotėlius, kuriuos kepa ant laužo žaizdro. Skanauja pagardindami juos kanapiniu sviestu. Smaližiai lipdo bandeles su aguonų (medaus, spanguolių) įdaru ir kepa laužo kaitroje. Jas skanauja užsigerdami gilių kava, žolelių arbata arba pienu (pasirinktinai). Užsiėmimo metu pristatomi archeologiniai kostiumai, Žvilių, Tytuvėnų, Laivių kapinynų archeologiniai radiniai.

10. Pasiplaukiojimas senoviniu buriniu Kuršių marių laivu

Pasigrožėti kuršių mariomis siūloma plaukiojant senoviniu buriniu kuršių marių laivu-reisine „Dreverna“. Laivą galima išsinuomoti pramogai po Kuršių marias grupėms iki 30 asmenų arba edukacinės programos „Žuvies kelias“ metu. Reisinė „Dreverna“ pastatyta pagal laivadirbio Jono Gižo pagamintą XIX–XX a. Kuršių marių krovininio laivo modelį. Jo kopija saugoma Gargždų krašto muziejaus filiale Drevernoje.

Olando_kepure2.JPG Klaipedos_rajono_TIC1.jpg Laivas_reisine_Dreverna.jpg Klaipedos_rajono_TIC2.jpg Klaipedos_piliaviete2.jpg Olando_kepure1.JPG Kalniskes_piliakalnis2.JPG Kalniskes_piliakalnis1.jpg Siberijos_apzvalgos_bokstas._Nuotr._K._Narkutes_-Beniusienes.JPG Klaipedos_piliaviete1.jpg Eketes_piliakalnis.jpg

MĖGUVOS ŽEMĖ 100 KM

1. Palangos gintaro muziejus

Grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus. Jo ekspozicijoje – apie 5000 eksponatų. Muziejuje supažindinama su gintaro atsiradimo istorija, reikšme baltų ir kuršių gyvenime. Vitrinose – daugiau negu 70 unikalių gintaro gabalų, vertinamų ne tik dėl įspūdingo dydžio (pats didžiausias – Saulės akmuo – sveria net 3,52 kg), bet ir dėl formų, spalvų niuansų ir kitų faktorių. Muziejuje organizuojamos įvairios edukacinės programos. Viena iš jų – „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“.

2. Birutės kalnas

Lankant vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtina užkopti ant Birutės kalno. Čia, buvusioje grafų Tiškevičių dvaro žemėje, išliko iki šiol nesunaikintas šimtametis, šventu laikytas, Birutės pušynas. Nuo 21 metrą virš jūros lygio iškilusio, legendomis apipinto Birutės kalno atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą. Kalne rasta I tūkstantmečio keramikos, o pilis ir alkas buvę dar X–XIII a., papėdėje – kaimelis. Vėliau čia įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo palaidota.

3. Žemaičių Alka Šventojoje

1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje. Čia galima pamatyti menininkų išdrožinėtus medinius stulpus, simbolizuojančius baltų mitologinius dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ledą, Saulę ir Mėnulį. Pagal saulės metamus šešėlius galima nustatyti baltų kalendorinių švenčių datas.

4. Baltų mitologijos parkas

Baltų mitologijos parke per vaizdines (medines skulptūras) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas atskleidžiama originaliai baltų suvokta pasaulio ir visatos sąranga. Čia supažindinama su baltų mitologija, puoselėjamos senosios jų kultūros vertybės. Klausantis gido pasakojimų galima sužinoti daug įdomybių apie baltų dievus ir dievaičius, nepaprastas jų galias. Parke įkurtas analogų neturintis „Vadimo labirintas“ – kad ir kuriuo keliu einama, vis tiek pasiekiamas labirinto centras „Likimo šulinys“.

5. Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą, esantį Duvzarės žemėje,  sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Archeologinis kompleksas datuojamas I tūkst. pr. – XIII a. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės, yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Pilalės (Marijos kalnelio), prie Graistupio, kyšo Aukuro akmuo, iš kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis. 

6. Bičių ir miško terapijos Kalniaus sodyboje

Privatumas, miškas, ramybė, žirgai, terapija – tai elementai, kurie Kalniaus sodybą padaro išskirtinę. Kaimo turizmo sodybos lankytojai turi puikią galimybę mėgautis unikalia miško ar bičių terapija. Pastaroji skirta stresui atsikratyti, nurimti, savo mintims ir emocijoms subalansuoti gulint specialiame namelyje, po kuriuo dūzgia tūkstančiai bičių. Jos ne tik ramina, bet ir atkuria pažeistus biolaukus, stiprina imunitetą, balansuoja nervų sistemą ir teigiamai veikia žmogaus organizmą.

7. Kretingos dvaro parko Saulės laikrodis

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. papuošė astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.

8. Kretingos muziejus

Kretingos muziejuje galima apžiūrėti vieną didžiausių archeologinių ekspozicijų apie kuršius. Lankytojai supažindinami su Andulių ir Lazdininkų kapaviečių, Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės archeologiniais radiniais. Ekspozicijoje ypatingas vaidmuo skirtas gintarui ir jo reikšmei kuršių gyvenime. Po atviru dangumi galima pamatyti girnapusių ir kulto akmenų.

Baltu_mitologinis_parkas4.jpg Birutes_kalnas2.jpeg Palangos_gintaro_muziejus2.jpg Zemaiciu_alka._Nuotrauka_Vitalija_Meskiene_(2).jpg Baltu_mitologinis_parkas3.jpg Birutes_kalnas3.jpeg Senosios_ipilties_archeologinis_kompleksas.jpg Baltu_mitologinis_parkas2.jpg Saules_laikrodis3.jpg Kretingos_muziejus_2.jpg Kretingos_muziejus_1.jpg Birutes_kalnas1.jpg Palangos_Gintaro_muziejus1.jpg Saules_laikrodis2.jpg Baltu_mitologinis_parkas1.jpg Saules_laikrodis1.jpg

CEKLIO ŽEMĖ 160 KM

1. Skuodo muziejus

Muziejaus istorinėje ekspozicijoje veikia informacinis terminalas „Apuolė – kuršių žemių centras“. Interaktyviai galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete, Apuolės piliakalniu, kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. 

2. Apuolės piliakalnis

Apuolės piliakalnis – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė, kurioje kadaise buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. IX a. Apuolė buvo vienas pagrindinių Ceklio žemės politinių, karinių ir ekonominių centrų. Lietuvos ir Švedijos archeologai piliakalnyje rado ne tik vertingų istorinių liudijimų, bet ir unikalų ąžuolinį šulinio rentinį. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 m. kuršių kovos su vikingais prie Apuolės piliakalnio, kai, atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro.

Šiais laikais ant Apuolės piliakalnio kasmet vyksta šventė „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis“. Tai inscenizuotos kuršių ir vikingų kautynės, viduramžių amatų pristatymai.

3. Barstyčių (Puokės) akmuo

Barstyčių (Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, įtrauktas į rekordų knygą: 13 m ilgio, 9 m pločio, 4 m aukščio ir sveria net 680 tonų. Manoma, kad ledynai atvilko jį nuo Švedijos. Anot padavimo, ten, kur dabar guli Puokės akmuo, senovėje buvusi pagoniška lietuvių šventovė, kurią dievas Perkūnas, vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas, užvertė žemėmis, drauge palaidodamas ir stambųjį akmenį.

4. Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Šiame parke yra penki labirintai, trys kupolai, merkaba ir ant žemės sukurta mandala. Beveik visose pagrindinėse pasaulio religijose labirintai egzistavo jau prieš 4 000 metų. Kaip ir piramidės, labirintai yra geometrinių formų, kurios ir sukuria sakralią erdvę. Vienas energetinių labirintų takas veda į centrą ir atgal. Ėjimas labirintu gali skatinti sąmoningumą, dėmesingumą ir vidinį susikaupimą, nes ritmiškas judėjimas bei orientavimasis erdvėje aktyvina įvairias smegenų sritis, skatina pusiausvyrą tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulių veiklos.

5. Siberijos apžvalgos bokštas

Žemaitijos nacionaliniame parke ant Cidabro kalno pastatytas 15 m apžvalgos bokštas, kurį supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Tai viena vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbta telmologiniu draustiniu. Nuo apžvalgos bokšto viršaus atsiveria nuostabūs vaizdai į Platelių ir Beržoro apylinkes.

6. Imbarės piliakalnis

Imbarės piliakalnis yra vienas įspūdingiausių Kretingos rajone. X–XIII a. ant jo stovėjusi kuršių pilis buvo vienas svarbiausių Ceklio kuršių administracinių ir ūkinių centrų. Archeologinių tyrinėjimu metu rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, keramikos, apdegusių grūdų. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas turistams lankyti.

7. Edukacinė iškyla „Kuršių pilies beieškant“

Įspūdingas Kartenos piliakalnis datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Edukacinės programos metu supažindinama su išskirtiniu Kartenos piliakalnio istoriniu-archeologiniu kompleksu, senovės kuršių gyvenviete, vietovės istorija ir mitologija. Aktyviai keliaujant Minijos slėniu galima stebėti gamtą, aplankyti mitologinį akmenį – Laumės kūlį – ir Kartenos arba Abakų lurdą su koplyčia.

8. Šilalės kūlis

Šilalės kūlis – tai penktas pagal dydį Lietuvos akmuo.  Jis guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės. Šalia yra dubenėtasis ir aukuro akmenys. Tai pagoniškos šventyklos palikimas. Netoli dubenėtojo rastas židinys, kurį juosia akmenų vainikas. Ištyrinėjus juos nustatyta, kad šiauriniame židinio krašte ant iš akmenų sukrauto postamento stovėjo aukuras – akmuo su dubeniu. Jis vėliau pastatytas į senąją vietą ir taip atkurtas visas pagonių šventvietės vaizdas.

Židinio duobėje aptikta degėsių liekanų, sakų ir su pelenais susilydžiusio gintaro. Pagal liekanas nustatyta, kad židinyje pagonybės laikais kūrenta ugnis. Jis laikomas vienu iš vėliausiai įruoštų senosios lietuvių tikybos aukurų. Dabar akmuo – archeologijos paminklas. Archeologų duomenimis, čia buvo pagonių apeigų vieta, į kurią patekdavo kūlgrinda iš vakarinės pusės. Aplinkui augo šventoji giraitė.

9. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

Tai vienintelis Europoje akmenų muziejus. Čia įrengtos vidaus ir lauko ekspozicijos. Vandens malūne eksponuojamos uolienos, gyvūnų ir augalų fosilijos, spalvomis ir faktūromis turtinga smėlio kolekcija ir kt. Lauko ekspozicijoje galima pamatyti daugiau nei 150 tūkst. įvairiausios formos, kilmės, struktūros, spalvos riedulių, tarp jų – ir senuosius mitologinius kuršių akmenis. Muziejuje organizuojami edukaciniai užsiėmimai.

10. Kuršių genties istorijos muziejus Mosėdyje

Mosėdyje įkurtas vienintelis toks Lietuvoje Kuršių genties istorijos muziejus. Čia eksponuojamos archeologinių radinių rekonstrukcijos: kuršių ginklai, papuošalai, buities įrankiai ir kt. Lankytojai muziejuje išgirs daugybę įdomių istorijų, pasakojamų per pojūčius. Iš tikslinių rekonstrukcijų matyti, kaip vienas ar kitas daiktas atrodė dar prieš atsidurdamas žemėje. Be to, galima išbandyti to laikotarpio įrankį ar ginklą arba įvairius amatus: audimą vertikaliomis pasvarinėmis staklėmis, maisto gamybą atvirame ugniakure.

akmenu_muziejus.jpg Siberijos_apzvalgos_bokstas._Nuotr._K._Narkutes_-Beniusienes_001.JPG Imbares_piliakalnis1.jpg Barstyciu_akmuo.jpg Imbares_piliakalnis2.jpg Skuodo_muziejus.jpg Silales_kulis.jpg