Yra keletas Drevernos padavimų. Štai keletas įdomiausių.
Kadais buvo paplūdimio milžinė Neringa, kuri pripildė savo prijuostę smėliu, kad užpildytų Baltijos jūrą. Kadangi jos prijuostėje buvo skylė, jai einant iš Sembos (Karaliaučiaus pusės) link Olandų kepurės į vandenį nubiro tiek daug smėlio, kad susidarė Nerija. Ji leido likusiam smėliui nukristi nuo savo prijuostės Drevernos kaimelyje. Taip susiformavo sferinis kalnas, kuris dabar yra Drevernos kapinės. Sykį vienas senas žmogus norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir jis galėtų pereiti į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės.
Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė. Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Vėliau smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba Milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.
