Tai poledinės žūklės paprotys, kuris pripažintas unikaliu Kuršių marių poledinės stintų žvejybos būdu ir paskelbtas nematerialaus kultūros paveldo vertybe.
Šio papročio esmė – bumbinimas. Žiemą, kai Kuršių marias sukausto storas ir tvirtas ledas, žvejai po ledu, šalia įleistų tinklų, nuleisdavo ilgą (apie 4 m) eglinę ar pušinę lentą (arba lentą su įtvirtinta šaka). Lentos galas paliekamas virš ledo. Tada medinėmis buoželėmis ar specialiais plaktukais žvejai ritmingai mušdavo per lentos galą, mušimą palydėdami ritmingu skandavimu: „Stinta pūkis, stinta pūkis, stinta, stinta, lįsk į tinklą!“ Po ledu sklisdavo garsas (bildesys,„bumbinimas“), kuris baidydavo stintų ir stintelių būrius, ir šios, bėgdamos nuo triukšmo, patekdavo tiesiai į žvejų pastatytus tinklus.
Nuo šio papročio kilusios „Stintapūkio“ šventės, švenčiamos Neringoje, Palangoje.
