Dreverna (Drivene) minima nuo 1253 m. Čia pati gamta sukūrė puikią vietą žvejų gyvenvietei – upės žiotys sudarė natūralų uostą, šalia kurio kūrėsi žuvininkų sodybos. Taip gimė unikali Lietuvos pamario gyvenvietė – Dreverna, kur nuo seno žmonės gyveno darniai su vandenimis ir vėjais.
Kitaip nei kituose pamario kaimuose, kur žvejai gyveno išsibarsčiusiuose vienkiemiuose, Drevernoje visi glaudėsi vienoje pakilumėlėje, tankiai statydami savo namus, atsisakydami plačių kiemų ir daržų. Taip susiformavo savitas, jaukus žvejų kaimo vaizdas – pastatai glaudėsi vienas prie kito, tarsi laivai ramiame uoste.
XVII–XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, čia vykdavo dideli žuvų turgūs. 1785 m. ji minima kaip karališkasis kaimas prie marių, turėjęs 23 sodybas. 1898 m. čia įkurta pradžios mokykla. Kaimas garsėjo savo vandens reguliavimo stotimi, lentpjūve, malūnu ir navigacijos bokštu, o upės ir kanalo sankirtoje veikė muitinė, užeigos.