XIX a. pabaigoje Drevernos kaime, prie Kuršių marių gyveno garsus laivadirbys Jonas Gižas (1867–1940). Jo kieme visada girdėdavosi medžio apdirbimo garsai, kiemas kvepėdavo derva. Iš parplukdyto ąžuolo Jonas Gižas savo sodyboje (dabar Žvejų g. 13, Dreverna), gamindavo kurėnus.
Kurėnas tapdavo žvejo namais ir darbu. Jį atpažinti galima iš aukštos burės ir plokščios dugno formos, pritaikytos seklumoms ir marių vėjams. Norint, kad Jono Gižo pagamintas kurėnas pasiektų Kuršių marias, reikėdavo įdėti daug darbo ne tik jį statant. Vieni vyrai rišdavo tinklus, kiti dervuodavo dugnus, moterys plaudavo bures. Baigus statyti kurėną, ant burės stiebo iškeldavo vėtrungę, spalvingą ženklą, kuris žymėjo žvejybos teritoriją. Visas kaimas susirinkdavo pažiūrėti, kaip naujas kurėnas pirmą kartą įleidžiamas į vandenį (Kuršių marias).
