Jau nuo XIX a. 7 dešimtmečio medienos rąstai keliaudavo iš Atmatos į Miniją, o iš jos – naujuoju Karaliaus Vilhelmo kanalu – į Klaipėdos priemiestį Smeltę. 1875 m. kanalu praplaukė per tūkstantį laivų ir keli tūkstančiai sielių vilkstinių. Kanalas tapo pagrindine medienos ir kitų prekių transporto arterija, o sielių plukdymas išliko paprasčiausia ir ekonomiška rąstų gabenimo forma iki XX a. vidurio.
Neatsiejama šio darbo dalis buvo sielininkai – stiprūs, drąsūs ir ištvermingi vyrai. Po 1928 m. sielininku galėjo tapti tik tas, kuris sudarydavo sutartį ir užstatydavo turtą arba pinigų sumą, ne mažesnę nei sielio vertė. Plukdymo darbai vykdavo grupėmis – 8–20 žmonių, o prie kranto dirbdavo papildomi darbininkai. Sielių rišimas reikalavo kruopštumo: rąstai buvo surišami tvirtai ir tvarkingai, kad plaukdami laikytų formą.
Sielius plukdydavo nuo šaktarpių iki vėlyvo rudens, kol vandenį sukaustydavo ledas. Minijos upe juos tekdavo tempti prieš srovę, kartais – apie 18 km. Vieną vilkstinę dalydavo į tris dalis, kurias traukė po šešis vyrus, abiejose krantų pusėse. Ilga sielių kolona galėjo nusitęsti apie 250 m. Sieliai buvo tempiami ir arkliais
Karaliaus Vilhelmo kanale, prie Jokšų ir Venckų, apie 1925–1930 m. taip pat vyko rąstų leidimo ir plukdymo darbai (matote stende). Čia veikė smulki medienos leidimo stotelė. Nuotraukoje prie kranto stovinti darbo barža – nedidelis medinis laivas su žemais bortais, skirtas medienos plukdymui, sielių rišimui ir techninei priežiūrai. Joje įrengta uždara kabina, kur darbininkai galėjo pailsėti, permiegoti arba pasislėpti nuo blogo oro. Baržoje paprastai laikyta įrankių dėžė, viryklė, o kartais net maisto atsargos kelioms dienoms.
Ant baržos – keturi vyrai, dirbantys su rąstų užtvara – greičiausiai priklausė sielių rišėjų grupei ir rūpinosi plukdomos medienos surinkimu. Vyras, stovintis ant rąstų, reguliuoja jų plukdomų rątsų kryptį, naudodamasis ilga lazda ar kabliu. Tuo tarpu kiti – tvarko rąstus, prilaiko juos arba jungia į sielius. Ant šlaito matyti kelių rąstų rietuvės, o šalia – ritininės medienos leidimo linijos: du įstrižai įrengti rąstai krante, sudarantys rąstų leidimo takus, vadinamus rogėmis. Jais mediena buvo nuridenama į vandenį.
Karaliaus Vilhelmo kanalas – tai ne tik technikos pasiekimas, bet ir ištisų amžių darbo, bendradarbiavimo ir medienos plukdymo tradicijos liudytojas.
