Lietuvininkų namai – vieta, kur kur senieji šišioniškiai gražiausias savo dieneles leido. Kur vaikus augino, kur svečius sutikdavo, kur vestuves, krikštynas šventė, su mirusiuoju šeimos nariu atsisveikindavo… Juos vadino stuba, troba, namu, ugniakuru, net butu…
XVII a. Teodoras Lepneris „Prūsų lietuvyje“ rašo: „Jie visą laiką kūrena ugnį, aplinkui kurią sėdi, šildosi ir sulytus drabužius išsidžiovina. Čia vasarą valgo, mėsą džiovina“. Motiejus Pretorijus XVII a. pab. apie būstą byloja: „Dar dabar galima matyti pas juos daug įvairių pastatų. Jie pasistato vieną namą, laikomą vasarai sau ir svečiams, gi savo vaikams, šeimynai bei gyvuliams atskirą dūminį, be krosnies, tik su viduryje aslos šiek tiek pakeltu mūreliu ugniai kūrenti. Toji vieta paprastai apdengta eglės ar liepos žievės mauknomis…“
Taigi, patys senieji lietuvininkų namai buvo dūminės pirkios – jose sutilpo ir žmonės, ir gyvuliai. Vėlesniais laikais – lietuvininko kieme stovėjo keli pastatai, namas ir stuba – vienas vasarai, kitas žiemą gyventi. Iki 18 a. jie buvo nedideli, mediniai, bet, augant ekonomikai, lietuvininkų kiemai virto didesniais, puošnesniais – šišioniškių kaimeliuose jau plito mūriniai, su mezoniniais, įstiklintais, puoštais prieangiais namai. Stogai dengti šiaudais ar nendrėm ir nuo seniausių laikų puošti arkliukais, lėkiais, vėjalentėmis. XIX amžiuje jau radosi vieno aukšto namai, sau ręstinėmis sienomis, šiaudiniu stogu, šiame pastate būta ir dviejų patalpų – prieangio, vadinto butu, ir stubos – pagrindinio gyvenamojo kambario. Laikui bėgant prie namo statytas antras galas. Tada stubą ir kamarą jungdavo prieangis. O pačiame name būdavę daugiau nei dešimt kambarių. Išskirtinis lietuvininkų namo bruožas – tas, jog abiejuose namo galuose buvo gyvenama.
Žvejų žmonos ir dukros ypatišką dėmesį skyrė aplinkai apie namus – puošė juos gėlių darželiais: jurginais, nėgelkomis (serenčius) žemčiūgais, astrais, nasturtais…, takus pabarstė smiltimis. Šalia namo sodino bezdą (šeivamedį), šermukšnį, alyvėlių krūmus.
Jei atidžiai pasižvalgysi po Dreverną, dar gali atrasti senosios žvejų gyvenvietės namų pavyzdžių.
