Lietuvininkų tautiniai drabužiai XIX–XX a. puošniausi ir brangiausi drabužiai Mažojoje Lietuvoje buvo dėvimi sekmadieniais ir švenčių dienomis. Paprastai išeiginius drabužius lietuvininkai pasisiūdavo jaunystėje ir jų pakakdavo visam gyvenimui. Tradicinę lietuvininkų aprangą sudarė galvos danga, drabužiai, apavas ir aksesuarai.
XIX a. lietuvininkės puošėsi akinamai baltais plonos drobės marškiniais. Prie pečių ir riešų jie buvo siuvinėti juodais arba raudonais ir juodais raštais. Kai buvo šalta, vilkosi net trejus marškinius: arčiausiai kūno visada buvo prastesni, antrieji – geresni, o tretieji, viršutiniai, itin gražūs ir ploni, su šilkais išsiuvinėtomis rankovėmis. Dėl „dorovingo liaudies išauklėjimo“ buvo draudžiama dėvėti raudonus, margus drabužius.
Vyriškų tautinių darbužių komplektą sudarė marškiniai, kelnės, liemenė, trinyčiai, sermėga, kailiniai, galvos danga ir apavas. Dar IX–XII a. vyriški marškiniai siūti iš lininės drobės. Išeiginių tautinių darbužių komplekte marškiniai buvo apatinis drabužis. Iki XX a. pradžios kelnėms siūti naudota vilnonė, pusvilnonė ir lininė namų darbo medžiaga. Liemenės pradėtos dėvėti XIX a. pabaigoje kartu su švarkais. Kaklaskarė ant kaklo ryšėta nedidelė, austa namie arba pirkta lininė, vilnonė, medvilninė ar šilkinė. Sermėgos ir švarkai pagrindinis viršutinis vyro drabužis, siūta iš storo naminio milo.
Lietuvininkių delmonas – dekoruotas tekstilinis krepšelis, lietuvininkių ryšėtas ties juosmeniu, atliko praktinę funkciją – darbuojantis namuose ir išeinant iš namų į juos susidėdavo smulkius daiktus. Delmonai buvo viena puošniausių kostiumo detalių, kruopščiai išsiuvinėtų įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėtų prasminiu tekstu, data, inicialais, augalų motyvais.
Šaltiniai: Mažosios Lietuvos enciklopedija, Lietuvininkų tradicinės aprangos ir nešiosenos atspindžiai Ievos Simonaitytės kūryboje.
