Dviračių maršrutai aplink Kuršių marias

Paslaugos

1. Dreverna-Juodkrantė-Dreverna

Maršruto ilgis: ~15 km

Trukmė: ~7 valandos

Trumpas aprašymas: Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę. Juodkrantėje, visos dienos metu, aplankysite populiariausius turistinius objektus ir grįšite į Dreverną.

Siūloma aplankyti:

  • J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.

  • Gintaro įlanka Juodkrantėje

Gintaro įlanka yra vadinama nedidelė, idiliška Kuršių marių įlankėlė šiaurinėje Juodkrantės dalyje. Jau tradicija tapo kiekvieną birželį vykstantis nendrinių skulptūrų simpoziumas. Skulptūros visą vasarą džiugina turistų akis, o per rudens lygiadienio šventę būna sudeginamos.

  • Pažintinis dendrologinis takas

Kuršių nerijos sengirėje ties Juodkrante įrengtas 1600 m pažintinis dendrologinis takas. Čia galėsite susipažinti su nerijos augmenija, pasigėrėti gamtos ramybe ar jos garsais. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi stendai. Visą dendrologinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Take yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su medžių ir krūmų aprašymais, piešiniais, nuotraukomis.

  • Garsų gaudyklė

Garsų gaudyklę rasite nuo Dendrologinio tako pradžios paėję apie kelis šimtus metrų, keliukas išsišakos, o Jūs sukite į kairę. Būtent ten, miško proskynoje, ir pastatytas įrenginys. Beje, Jūs eisite miško taku, kuris kadaise vokiečių buvo vadintas Bloksbergo promenada. Garsų gaudyklę rasite sekdami rodyklėmis, miniatiūrinėmis gaudyklės kopijomis. 

  • Senosios Juodkrantės vilos

Kurortinė (vilų) gyvenvietė – seniausioji Pamario Juodkrantės dalis, apimanti teritoriją nuo dabartinio L. Rėzos gatvės pastato, pažymėto 14 numeriu, iki kapinių. Pirminiame jos apstatyme vyravo tipiški žvejų sodyboms mediniai pastatai, dengti nendrėmis. XIX amžiaus pabaigoje šioje vietoje susiformavo vilų kvartalas. To meto Juodkrantės plane parodyta net 11 vilų su savais pavadinimais.

  • Paminklas L. Rėzai

Tai paminklas Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui, vėliau – rektoriui. L. Rėza skaitė krikščionių bažnyčios istorijos kursą,  vadovavo lietuvių kalbos seminarui, vienas iš jo nuopelnų – 1816 m. parengta ir išleista Biblija lietuvių kalba. Jo rūpesčiu buvo išspausdinta ir pirmoji poema lietuvių kalba – Kristijono Donelaičio „Metai“. Paminklas atidengtas 1994 m. (skulpt. A. Sakalauskas).

  • L. Rėzos kultūros centras

1902–1903 m. Juodkrantėje pastatyta nauja raudonų plytų mokykla, tipiškas Rytų Prūsijai pastatas. 2003 m. pirmą kartą po 100 metų, pasikeitė senosios mokyklos paskirtis – čia įsikūrė Juodkrantės parodų namai. 2007 m. Juodkrantės parodų namai reorganizuoti į Liudviko Rėzos kultūros centrą. Čia nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei - Martynui Liudvikui Rėzai ir Juodkrantės istorijai.

  • Akmens skulptūrų parkas krantinėje

1995 m. Juodkrantėje pradėta statyti 2400 m ilgio krantinė, kuri eina palei L. Rėzos gatvę. Tvarkant krantinę gimė mintis čia įrengti skulptūrų ekspoziciją „Žemė ir vanduo”. Ekspozicija buvo kuriama 1997–1999 m. per tarptautinį skulptorių simpoziumą „Žemė ir vanduo“. Ją sudaro 31 skulptūra, kurias sukūrė menininkai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių. Skulptūros išdėstytos 800 metrų atkarpoje.

  • Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija

Raganų kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m aukščio viršūnę. Visą skulptūrų ansamblį sudaro 80 ąžuolo skulptūrų. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos. Ši vieta ypatinga – tai mistinio ir realaus pasaulio paribys, čia atgyja vaizduotė, atbunda kūrybinės galios.

  • Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio kalno

Avikalnis yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai, kuriems jau daugiau kaip 230 m. Ant Avikalnio įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios galite matyti Avilaknio rago palvės kompleksą bei vieną gražiausių nerijos panoramų – Pilkąsias (Mirusias) kopas Naglių gamtos rezervate.

  • Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia

Juodkrantės bažnyčia - įspūdingas gotikinio stiliaus raudonų plytų pastatas. Pokario metais ši bažnyčia buvo paversta sandėliu ir tik aštuntajame dešimtmetyje ją imta remontuoti, langai papuošti vitražais. Lietuvos atgimimo laikotarpiu Juodkrantės bažnyčia atgavo ankstesnį savo statusą, ir nuo 1989 m. čia vėl vyksta pamaldos.

  • Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 m. duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora. Pirmieji kormoranai į Kuršių neriją parskrenda vasario pirmoje pusėje, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.

  • Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.

 

2. Dreverna-Juodkrantė-Pervalka-Preila-Juodkrantė-Dreverna

Maršruto ilgis: ~ 44 km

Trukmė: ~ 7 valandos

Trumpas aprašymas: Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę, važiuosite dviračiais į Preilą, Pervalką. Aplankę šiuos Kuršių nerijos gyvenvietes grįšite atgal į Juodkrantę, iš kurios keltu persikelsite į Dreverną.

Siūloma aplankyti:

  • J. Gižo etnografinė sodyba

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.

  • Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 m. duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora. Pirmieji kormoranai į Kuršių neriją parskrenda vasario pirmoje pusėje, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.

  • Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.

  • Žirgų rago švyturys (Pervalka)

Švyturys pastatytas 1900 m. Jis perstatytas du kartus. Tai vienintelis švyturys Kuršių marioje, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos. Švyturio aukštis – 14 m. Jis veikia automatiškai. Siunčia baltus signalus matomus už 13 km. Švyturys pasiekiamas laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto. 

  • Karvaičių kalnas (Pervalka)

Karvaičių kalnas saugo vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją. Iki 1797m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Karvaičių kaimas - tai vieno žymiausių XIXa. pradžios tautosakininko ir poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Gedimino Rėzos (1776-1840m.) gimtinė. Jis pirmasis 1818m. išleido K.Donelaičio “Metus”.

  • Vecekrugo kopa (Preila)

Tai aukščiausia (67,2 m) Kuršių nerijos kopa. Ši kopa dunkso už 1,5 km į pietus nuo Preilos, priešais Preilos ragą. Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško „vece“ – „senas“ ir „kruogs“ – „smuklė“. Pasakojama, kad jo papėdėje stovėjusi smuklė. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais. Kalnine pušimi buvo apželdinta daugelis link Kuršių nerijos gyvenviečių slinkusių kopų, siekiant sustabdyti miškų ir gyvenviečių užnešimą smėliu.

  • Etnografinės kapinės (Preila)

Pietinėje Preilos dalyje, kopos papėdėje, glaudžiasi senosios kapinaitės. Po mediniais apsamanojusiais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai.

3. Dreverna-Juodkrantė-Nida-Ventainė-Svencelė-Dreverna

Maršruto ilgis: 1 diena – 30,6 km
                        2 diena – 34 km 
Trasos kokybė: asfaltuota danga – ~ 47,6 km
                        žvyruota danga – ~ 17 km
Trukmė: 2 dienos

Trumpas aprašymas: Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę, važiuosite dviračiais į Nidą. Nidoje rekomenduojame likti nakvynei. Ryte keltu persikelsite iš Nidos į Ventainę, aplankysite Pamario gyvenvietę – Svencelę ir grįšite į Dreverną.
 

Siūloma aplankyti:
•    J. Gižo etnografinė sodyba

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.


•    Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija

Raganų kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, vingiuotas takas per ūksmę veda į 42 m aukščio viršūnę. Visą skulptūrų ansamblį sudaro 80 ąžuolo skulptūrų. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos. Ši vieta ypatinga – tai mistinio ir realaus pasaulio paribys, čia atgyja vaizduotė, atbunda kūrybinės galios.


•    Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2000 m. duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių ir 1361 didžiųjų kormoranų pora. Pirmieji kormoranai į Kuršių neriją parskrenda vasario pirmoje pusėje, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė.


•    Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.


•    Bulvikio ragas

Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837-1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių nepaliaujamai mažėja. Esant geram matomumui iš Bulvikio rago matoma Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas – marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km.


•    Thomo Manno kultūros centras, muziejus

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus yra vienas labiausiai lankomų muziejų Vakarų Lietuvoje. Pagal architekto H. Reissmanno projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija, svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai, Thomo Manno festivalio renginiai.


•    Neringos istorijos muziejus

1969 m. rugsėjo 16 d. istorijos muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir kt. Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas - Nidos pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m., suteikusios teisę gaminti smuklėje - pašto stotyje alų.


•    Žvejo etnografinė sodyba

Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m., ir, kaip būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti su būdingu XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą. Šalia sodybos stovi du autentiški žvejų laivai. Už tvoros, marių pusėje eksponuojama kuršiškos burvaltės – kurėno – kopija.


•    Gintaro muziejus – galerija

Muziejuje galite savarankiškai aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti „Gintaro kelio“ atkarpą. Čia pamatysite senąsias gintaro apdirbimo dirbtuves, kuriose pristatoma, kaip ir kokiais įrankiais apdirbamas gintaras, apžiūrėsite įspūdingą inkliuzų kolekciją, Juodkrantės lobio amuletus, susipažinsite su gintaro morfologija. Vasaros metu į greta muziejaus įkurtus Menininkų namus atvyksta įvairūs menininkai, tuomet būna puiki galimybė stebėti kūrybinį procesą, aplankyti organizuojamas parodas.


•    Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu, laikytas jo siela. Įtakos turėjo ir filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame V.Kernagis suvaidino savo garsųjį personažą – Beną bei filme nuskambėjusia fraze – „Benai, plaukiam į Nidą“, kuri tapo festivalio šūkiu.


•    Parnidžio pažintinis takas

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, paukščių, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.


•    Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m. rytų kryptimi. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.

Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Tik iš čia pamatysite, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. 1999 m. per Lietuvą praūžęs uraganas „Anatolijus” nugriovė dalį Saulės laikrodžio, tačiau 2011 metais lapkričio mėnesį nulaužta laikrodžio stela buvo rekonstruota.


•    Mirties slėnis

Šis slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų. Ten 1870 - 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių – prancūzų stovykla. Dėl blogų kalinimo sąlygų, išsekimo, ligų daug belaisvių mirė. Jie buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse, todėl slėnis ir pavadintas šiuo vardu.

4. Dreverna-Juodkrantė-Nida-Mingė-Dreverna

Maršruto ilgis: ~60 km
Trasos kokybė: asfaltuota danga – ~43 km
                        žvyruota danga –  ~17 km
Trukmė: 1 diena

 

Trumpas aprašymas: Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę ir važiuosite dviračiais į Nidą. Pasigrožėję Kuršių nerijos gamta vakare, keltu persikėlę iš Nidos į Minijos kaimą, grįšite į Dreverną.

Siūloma aplankyti:
 
•    J. Gižo etnografinė sodyba

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.


•    Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.


•    Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu, laikytas jo siela. Įtakos turėjo ir filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame V.Kernagis suvaidino savo garsųjį personažą – Beną bei filme nuskambėjusia fraze – „Benai, plaukiam į Nidą“, kuri tapo festivalio šūkiu.


•    Parnidžio pažintinis takas

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, paukščių, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.


•    Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m. rytų kryptimi. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.

Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Tik iš čia pamatysite, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. 1999 m. per Lietuvą praūžęs uraganas „Anatolijus” nugriovė dalį Saulės laikrodžio, tačiau 2011 metais lapkričio mėnesį nulaužta laikrodžio stela buvo rekonstruota.


•    Minijos (Mingės) kaimas

Vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis kaimelis unikalus tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Minijos kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija.

KELTŲ GRAFIKAI

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!