TOP 6 KĄ VEIKTI VĖŽAIČIUOSE?

1. Vėžaičių dvaras ir parkas

Vėžaičių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios. Istorizmo stiliaus Vėžaičių dvaro ansamblio pastatai išlaikė savo architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę. Kompleksui priklauso: parkas, jėgerio namas, dveji vartai, arklidė, sarginė, degtinės varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė. Dvaras 300 metų priklausė grafams Volmeriams.

Parkas su dvaro pastatais rekonstruotas 20 a. viduryje. Įvažiavimą į Vėžaičių dvarą supa pietiniai vadinamieji „baltieji“ ir šiauriniai – „raudonieji“ vartai.

Kadaise iki dvarvietės per parką vedė tanki liepų alėja. Parkas mišraus suplanavimo, suformuotas vakarinėje gyvenvietės dalyje, prie Skinijos upelio. Buvusio dvaro pastatų ansamblis išsidėstęs kairiajame upelio šlaite. Žemoje terasoje Skinijos pakrante švelniai vingiuoja pagrindinė parko alėja. Parkas 1986 m. paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Šiuo metu geriausiai išlikę iš dvaro ansamblį sudarančių pastatų yra buvusios dvaro arklidės, turinčios neogotikinio stiliaus bruožų. Arklidės 9 dešimtmetyje buvo restauruotos ir prikeltos naujam – kultūriniam gyvenimui. Šiandien čia įsikūręs Vėžaičių kultūros centras, kuriame veikia dailės darbų parodos, šiuolaikinio šokio būreliai, rengiami etnografinio ansamblio koncertai, šokių vakarai.

Taip pat restauruotas ir buvęs dvaro prižiūrėtojo – jėgerio namas, tačiau, tai privati valda.

2. Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia

Medinę Vėžaičių bažnyčią savo lėšomis dvaro žemėje 1784 m. pastatė Vėžaičių dvarininkas grafas Kazimieras Volmeris, o vidų įrengė jo sūnus grafas Leonardas Volmeris.

Bažnyčia yra liaudies architektūros formų, turi šiek tiek baroko bruožų. Stačiakampio plano trinavė dviejų dalių bažnyčia su zakristijomis abipus presbiterijos, pastatyta ant akmenų ir plytų mūro pamato. Sienos – tašytų rastų, iš išorės apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentomis. Dengta aukštu šlaitiniu stogu. Stogo kraigą virš pagrindinio fasado puošia bokštelis. Dar vienas, mažesnis bokštelis įtaisytas virš apsidės dalies. Deja, anksčiau buvę barokinės stilistikos bokšteliai 1938-1939 m. perstatyti į paprastus ketursienius, tad šiandien baroko apraiškos labiausiai pastebimos tik interjere.

Didelė bažnyčios vertybė – 1804 metais įsigyti Vilniaus meistrų darbo 10-ties balsų vargonai su puošniu barokiniu prospektu. Bažnyčioje yra 5 altoriai. Bažnyčioje yra išlikę originalūs įrangos elementai – medinė krikštykla, barokinių formų senoji klausykla, stalės – kilmingiems asmenims skirti suolai su aukštomis atkaltėmis.

Šventoriuje stovi medinė kvadratinio plano vientiso tūrio varpinė, kurioje kabo 1816 m. lietas žalvarinis varpas. Varpinės sienos – karkasinės, kaip ir bažnyčios, apkaltos vertikaliomis profiliuotomis lentomis.

Bažnyčios šventoriuje palaidoti Vėžaičiuose klebonavęs Vytautas Motekaitis ir kun. Vytautas Skiparis.

3. Kalniškės (Gargdžų) piliakalnis

Į pietus nuo Vėžaičių, kairiajame Minijos krante, stūkso Kalniškės (Gargždų) piliakalnis. Piliakalnio aikštelė – 100 m. Pats piliakalnis tęsiasi 20 m, jo vakarinis galas remiasi į Minijos slėnį, o rytinis – sustiprintas pylimais ir grioviais.

Legendos pasakoja, kad piliakalnis yra iš švedų ar kryžiuočių laikų ar pastarųjų buvęs supiltas, jame esą užslinkusios žemėmis geležinės durys, nugrimzdęs dvaras, slapti urvai, pakasti lobiai. Visgi populiariausi padavimai yra apie piliakalnyje pasirodančias baidykles ir vaiduoklius.

Piliakalnis lankomas visais metų laikais. Vasarą čia smagu pasivaikščioti puikiais takeliais, o žiemą – su rogutėmis leistis nuo kalno.

4. Gerduvėnų piliakalnis

Vienas paslaptingiausių ir mažiausiai žinomų Klaipėdos rajono piliakalnių. Jis įrengtas Gerdaujės kairiajame krante esančiame aukštumos krašte. Šlaitai gana statūs, tad nusiteikusių aplankyti piliakalnį laukia nelengvas žygis! Kitaip, nei daugumoje rajono piliakalnių, šiame sunku pastebėti aiškesnius gynybinius įtvirtinimus, tačiau galima įžvelgti dviejų griovių ir pylimo tarp jų liekanas bei toliau esančioje aukštumoje įrengtą priešpilį.

5. Paminklas žydų aukoms atminti Vėžaitynės miške

Prieš daugiau nei 80 metų Gargžduose įvyko pirmosios masinės žudynės Lietuvoje. 1941 m. birželio 24 d. nacistinė Vokietija Gargžduose nužudė ir užkasė per du šimtus miesto žydų. O, apie 300 žydų kilmės moterų ir vaikų buvo sušaudyta Vėžaitynės miške, esančiame Vėžaičių seniūnijoje. Šiai tragedijai įamžinti Vėžaitynės miške I-oje ir II-oje žudynių vietose pastatyti paminklai su balto marmuro plokštėmis, kuriose lietuvių ir žydų kalbomis užrašyta: „Praeivi, prisimink 1941 m. aukas, nekaltai mirštančius vaikus, motinas ir senelius, kurie buvo žudomi hitlerininkų budelių, už tai, kad jie žydai”.

6. Edukaciniai užsiėmimai Vėžaičių kultūros centre

Vežaičių kultūros centre galima išbandyti daugybę įvairiausių edukacinių užsiėmimų: žvakių liejimą iš bičių vaško, kutinių kilimėlių audimą, delmono (tautinio kostiumo detalė) darymą, vilnos vėlimą. Taip pat organizuojamos ir šventinio laikotarpio edukacinės programos, tokios kaip, kalėdinio vainiko ar Užgavėnių kaukių darymas. Norintys dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose turi registruotis iš anksto. Daugiau informacijos Vėžaičių kultūros centro internetinėje svetainėje.