LRT.lt pradeda straipsnių ciklą „Atostogos Lietuvoje“, jis supažindins su turizmo įdomybėmis ir naujovėmis, laukiančiomis kiekvienoje iš dešimties šalies apskričių.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis ragina šios vasaros atostogas planuoti Lietuvoje ir taip paskatinti šalies vidaus turizmą. Pirmiausia visų žvilgsniai krypsta ten, kur tyvuliuoja Baltijos jūra, marios, o unikali Kuršių nerijos gamta UNESCO saugoma kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tačiau Klaipėdos apskrityje ir be to yra, ką pamatyti bei nuveikti.
„99 km pajūrio, priklausantys Lietuvai, neretai kiek užgožia kitas lankytinas regiono vietas ir kraštus, tačiau ir be putojančios jūros čia tikrai yra, ką pamatyti. O ir važiuoti toli nereikės: nuo Klaipėdos ar Palangos iki Skuodo ar Šilutės – maždaug valanda kelio, tad sėskite į automobilį ir atraskite, ką siūlo Klaipėdos apskritis“, – portalui LRT.lt sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė.
Be to, regionas gali puikuotis ne tik jūra, bet ir Kalotės, Plocio ar dar pora ežerų, laukais vingiuojančiomis Minijos, Danės, Mišupės, Nemuno ir kitomis upėmis, kurių čia teka bent trys dešimtys, tad mėgstantieji baidares tikrai ras, iš ko pasirinkti. (Daugiau apie tai čia.)
Tai, ką būtina pamatyti Palangoje:
– Palangos Birutės parkas;
– Gintaro muziejus;
– J. Basanavičiaus gatvė;
– Jūros tiltas;
– Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Vasaros sostine tituluojamai Palangai ilgų pristatymų nereikia, daugelis lankytojų vakarieniavo J. Basanavičiaus gatvėje esančiame restoranėlyje ar ant Palangos tilto stebėjo saulėlydžius. „Jūra, kopos ir pušynai – vis tik yra tai, kas labiausiai traukia miesto svečius, o visus šiuos privalumus galima įvertinti išsiruošus pabėgioti ar pasivaikščioti sveikatingumo taku „Labrytys“ ar bandant pavyti pajūrio vėją dviračiais.
Mėgstantiesiems aktyvesnį poilsį regione yra įrengti keli vandenlenčių parkai, tačiau vienas moderniausių – netoli miesto esantis „313 Cable Park“, kurį jau pamėgo ir turistai iš užsienio“, – pasakoja R. Savickienė.
Lankytojus vilioja Palangos paplūdimiai, o norintieji jūrą parodyti ir savo augintiniui turėtų važiuoti į už 8 km nuo miesto centro esančią gyvūnų zoną Nemirsetoje.
Atrasti Palangą galima ne tik besimėgaujant jūros bangomis, bet ir pagal specialiai sudarytus maršrutus aplankant senąsias vilas, sekant grafų Tiškevičių pėdsakais ar domintis žydų paveldu.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, kur apsistoti, pavalgyti ar ką nuveikti Palangoje, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Klaipėdoje:
– Teatro aikštė su Taravos Anikės skulptūra;
– Jūrų muziejus ir delfinariumas Smiltynėje;
– Jūros vartai;
– Piliavietė ir Pilies muziejus.
Norinčiuosius pažinti vieno seniausių Lietuvos miestų istoriją kviečia ne tik Jūrų ar Pilies, bet ir Kalvystės, Laikrodžių ar Mažosios Lietuvos muziejai. Prieš porą metų duris atvėrė pastarajam priklausantis „Muziejus 39/45“, įsikūręs po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais vokiečiai įrengė sprogmenų sandėlį.
Muziejus pasakoja apie Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbų ir skaudų istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą. Istorijos labirintais paklaidžioti kviečia ir skirtingos ekskursijos, skirtos Prūsijos karalienei Luizei atminti, primena KTKIC direktorė.
„Nors karantinas jau švelninamas, panašu, kad dar kurį laiką turėsime laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų, daugiau laiko praleisime mažomis grupelėmis arba su šeimomis, – sako R. Savickienė, – todėl uostamiestis lankytojams siūlo skirtingų maršrutų, kurie padės lankytojams pasivaikščioti po miestą ir atrasti tai, kas domina labiausiai.“
Išskirtinių desertų ir skanios kavos mėgėjams paruoštas žemėlapis „Saldi Klaipėda“, besidomintiesiems marinistiniu paveldu – „Jūrinė Klaipėda“, o norintiesiems pamatyti gatvės menu puoštas uostamiesčio sienas – „Išraiškinga Klaipėda“. Tiesiog būtina paklajoti Klaipėdos skulptūrų ir paminklų maršrutu, kuris driekiasi apie 5 kilometrus per miesto centrą ir veda prie beveik keturiasdešimties įvairių paminklų bei skulptūrų. (Daugiau įvairių maršrutų rasite čia.)
Pažinti miestą ir žaismingai praleisti laiką padės ir KTKIC siūloma pramoga – iššūkių kortelės, jos tikrai suteiks gerų emocijų. „Užsukę į KTKIC pagal savo pomėgius galėsite pasirinkti kultūrinę, gamtinę, aktyvaus laisvalaikio, kulinarinę, crazy, foto ar pan. kortelę ir atlikti joje nurodytas užduotis.
Vienos kortelės kviečia ieškoti stebuklingo peliuko, kitos – paragauti sūrio pirštelių ar surasti 10 akmenėlių su skylute mūsų paplūdimyje. Žinoma, į kai kurias užduotis galima pažvelgti kūrybiškai. Pavyzdžiui, siūlome nusifotografuoti prie 10 tiltų, tad galite iš tiesų nusifotografuoti prie 10 iš 16 uostamiesčio tiltų arba pasidaryti nuotrauką prie restorano „10 tiltų“ ar prie Tilto gatvės namo, pažymėto 10 numeriu“, – apie linksmą atrakciją pasakoja R. Savickienė.
Ilga istorija didžiuojasi ir legendinis „Meridianas“, kuris dvidešimt metų plaukiojo jūromis kaip mokomasis burlaivis ir tarnavo ugdant būsimuosius jūreivius ir kapitonus. Tačiau jau pusę amžiaus laivas yra neatsiejama uostamiesčio dalis, čia lankytojai užsuka pavalgyti ir pasimėgauti jūros gėrybių patiekalais.
Anot KTKIC vadovės, jau netrukus pasirodys specialus leidinys, kuriame uostamiesčio svečiai galės rasti visą naudingą informaciją apie vietos paplūdimius, kavines, restoranus ar siūlomas pramogas. „Taip pat sudarėme specialų leidinį visiems aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, kurie mėgsta daug vaikščioti, minti dviračio pedalus, žaisti futbolą, tinklinį, regbį, užsiima vandens pramogomis ir pan.“, – priduria ji.
Išties, Klaipėda ir jos apylinkės – ideali vieta tiems, kas vaizdais grožėtis mėgsta važiuodami dviračiais. „Mūsų regione yra per 250 km dviračių takų. Vien per Klaipėdą driekiasi 120 km (pasirinktu maršrutu dviračiu gali apvažiuoti visą miestą), o iš uostamiesčio dviračiu gali nukeliauti, kur tik nori: ir į Nidą, ir į Šventąją, ir į Šilutę“, – vardija KTKIC vadovė. Gintariniu pajūriu galima leistis nuo Latvijos sienos iki vienintelės Lietuvoje salos Rusnės, o pakeliui galima aplankyti žymiąją Olando Kepurę, Girulius, Karklę. Specialūs individualūs maršrutai sudaryti ir tiems, kurie mėgsta pasivaikščioti bei nori geriau pažinti uostamiestį supančias gyvenvietes.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, kur apsistoti, pavalgyti ar ką nuveikti Klaipėdoje ir uostamiesčio apylinkėse, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Klaipėdos rajone:
– Olando Kepurė;
– Drevernos mažųjų laivų uostas;
– Kalniškės piliakalnis Gargžduose;
– Dinozaurų parkas ir apverstas namas Radailiuose.
Miesto apylinkes galima tyrinėti ne tik važiuojant dviračiu, bet ir pėsčiomis. Jei apsilankėte legendiniame uostamiesčio restorane „Meridianas“, apėjote visas maršruto „Saldi Klaipėda“ kavinukes ar kitas vietos maitinimo įstaigas, galite pasivaikščioti vienu iš trijų sveikatingumo takų, vingiuojančių už miesto ribų (Raudonasis – „Karklė“, Geltonasis – „Olando Kepurė“ ir Mėlynasis – „Kalotė“, bendras takų ilgis – 12 km).
„Jei pasivaikščiojimą pradėsite nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės, takuose jūs rasite lenteles su informacija ne tik apie jūsų nueitą atstumą, bet ir apie sudegintą kalorijų skaičių. Galėsite palyginti, kokį atstumą reikia nueiti, kad sudegintumėte tiek kalorijų, kiek yra, pavyzdžiui, picoje, porcijoje cepelinų, pyragaityje ar gabalėlyje torto“, – šypsosi R. Savickienė.
Klaipėdos rajone yra ir ilgiausias Lietuvoje dar naudojamas kabamasis tiltas – Lankupių tiltas. 130 metrų tiltas per Miniją jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus.
Verta užsukti ir į Dreverną, čia yra mažųjų laivų uostas su šalia įrengtu 15 metrų apžvalgos bokštu, leidžiančiu pasigrožėti Naglių gamtos rezervato ir marių vaizdais. Uosto teritorijoje, ant Kuršių marių kranto, išskirtiniam poilsiui įrengtas modernus kempingas su 24 vietomis kemperiams ir palapinių aikštele. O jei jau esate Drevernoje, būtinai užsukite į Jono Gižo sodybą. J. Gižas buvo žinomas Kuršmarių laivų statytojas, viena iš jo pagamintų vėtrungių puikuojasi Monako okeonografijos muziejuje.
„Sodyboje ne tik daugiau sužinosite apie laivininkystę ar žvejybą, bet ir galėsite paragauti unikalios dreverniškių žuvienės bei kafijos“, – patikina R. Savickienė.
Tai, ką būtina pamatyti Šilutės rajone:
– Rusnės sala;
– Ventės ragas;
– Švėkšna.
Išties Pamario kraštas gali didžiuotis išskirtine lietuvninkų virtuve, tad norintiesiems atrasti ypatingus jo skonius KTKIC vadovė pataria užsukti į Kintus, nuo Drevernos nutolusius vos 12 kilometrų.
Miestelis svečius, atvykusius iš kitų šalies regionų, pasitinka neįprastais akiai vaizdais. Čia, ant Minijos upės kranto, tarp 600 hektarų plotą užliejusių tvenkinių, įsikūręs turizmo kompleksas „Mėlynasis karpis“, siūlantis ir apgyvendinimo paslaugas. Tie, kuriems patinka jausti žemę po kojomis, nakvynę ras svečių namuose, o svajojantieji apie įdomesnes patirtis gali apsistoti viešbutyje ant vandens – baržoje „Pelikanas“. Kadangi tvenkiniuose auginamos žuvys, komplekse veikiančioje kavinėje galima pasistiprinti šviežia žuvimi ar užsisakyti trijų žuvų degustaciją.
„Kintuose yra ir poilsio kompleksas „Ventainė“, ne tik siūlantis apgyvendinimo paslaugas viešbutyje ar kempinge, bet ir kviečiantis paragauti kafijos bei šišioniškių vofelių – tik šiam kraštui būdingų lietuvninkų patiekalų.
Beje, būtent Šilutės rajone buvo rasti seni šišioniškės užrašai su autentiškais šišioniškių receptais. Tikimės, kad jau netrukus Klaipėdos regione besilankantiems svečiams galėsime pasiūlyti maršrutą, kuriuo keliaudami jie galės atrasti išskirtinius šišioniškių kulinarinio paveldo skonius“, – pasakoja KTKIC direktorė.
Vos už 10 minučių kelio nuo Kintų plyti paslaptinga Aukštumalos pelkė, joje nutiestas pažintinis takas. Pašnekovė pataria įsispirti į guminius batus ir pasinaudoti reta proga iš arčiau pamatyti pelkės grožį, jos gamtą, itin retas augalų ir gyvūnų rūšis, pasigrožėti šen bei ten telkšančiais smaragdiniais pelkiniais ežerėliais.
Dar vienas Šilutės rajono perlas – Lietuvos Venecija vadinamas Mingės kaimelis, kuriame pagrindinę gatvę atstoja upė, o norėdami persikelti į kitą jos krantą neapsieisite be irklų ir laivelio – tilto čia nėra. „Kai tik upėje pradeda suptis laiveliai, šeimos gali išplaukti pasigrožėti įstabia vietos gamta“, – sako KTKIC direktorė.
Tai, ką būtina pamatyti Kretingos rajone:
– Kretingos grafų Tiškevičių dvaras su žiemos sodu;
– Orvidų sodyba-muziejus;
– Pranciškonų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis;
– Kartenos piliakalnio istorinis-archeologinis kompleksas.
Klaipėdos apskrityje yra ne tik Lietuvos Venecija, bet ir vietovė, kurią vietiniai vadina lietuviškąja Šveicarija. Minijos upės vingyje esančiame Šilpelkės miške raizgosi pažintinis takas, vedantis iki vienos didžiausių Minijos pakrantėje esančių atodangų – Dauginčių atodangos. Nuo jos atsiveria kvapą gniaužiantys upės vingio ir slėnio panoramos vaizdai.
Vos už pusvalandžio kelio nuo lietuviškąja Šveicarija vadinamos Šilpelkės yra ir Mažuoju Lietuvos Vatikanu vadinama Kretinga. Miestas yra svarbus religinis centras, jį puošia seniausia Žemaitijoje mūrinė bažnyčia, Lurdas ir penki vienuolynai.
„Juose galima apsilankyti su ekskursijomis, su kai kuriais vienuoliais netgi galima susitikti. Tačiau norint iš arčiau apžiūrėti vienuolynus būtina sekti Kretingos TIC puslapyje pateikiamą informaciją ir registruotis iš anksto“, – įspėja R. Savickienė. Pasak jos, miestelio ir jo bažnyčių istorija išties įdomi, tad laikas ekskursijoje tikrai neprailgs.
Viena unikaliausių vietų, kur galima užsukti papietauti, – Kretingos muziejaus antrame aukšte įsikūręs restoranas „Pas grafą“. Papietaukite it aristokratai nuo savo staliukų žvalgydamiesi po žaliuojančiais augalais apraizgytas oranžerijos erdves, kuriose 19 a. žiemos sodą įsirengė grafas Juozapas Tiškevičius.
Išpuoselėtų sodų gerbėjams tikrai bus kur akis paganyti, apsilankius didžiausiame Europoje japoniškame sode, kuriame auga per 15 tūkst. įvairių medžių bei krūmų. „Nors vaizdai buvo tiesiog užburiantys žydint sakuroms, ir joms nužydėjus yra kur paganyti akis – čia čiurlena upeliai, šniokščia krioklys, vingiuoja kalvos, akį traukia bonsų sodas. Nuostabią sodo atmosferą sukurti padėjo iš Japonijos atvykęs meistras su savo komanda.
Be to, čia tikrai patiks ir šeimoms su vaikais. Užsukus į Arbatos namelį galima atsigerti tradicinės japoniškos arbatos, taip pat yra galimybė nusifotografuoti su autentišku kimono“, – vardija R. Savickienė. Sode yra minimalistinių japoniško stiliaus namelių, juose svečiai gali apsistoti ir išsimiegoti ant japoniškų žolės čiužinių tatamių.
Geriau susipažinus su svečios šalies kultūra, galima prisiminti ir savosios ištakas – pašnekovė siūlo užsukti į Baltų mitologijos parką, jame galima paklajoti pažintiniais takais, susipažinti su baltų pasaulėžiūra, mitais, sakmėmis ir legendomis. „Taip pat demonstravimų metu galima pamatyti, kaip senovėje deginta amžinoji ugnis ir kaip ji saugota aukuruose, kaip atrodė paprotinis gintaro dulkių deginimas ir kiti aukojimai“, – sako ji.
Senovės papročiai ir tradicijos atgyja ir netoli Kretingos esančiame Vinetu kaime, čia pasitinka smilkalų kvapas, būgnų garsai, vigvamai ir plunksnų karūnomis pasipuošę indėnai.
„Suaugusieji ir vaikai čia susipažįsta su indėnų gyvenimo būdu bei kultūra, o taip pat ir patys gali išbandyti įvairias indėniškas veiklas, pavyzdžiui, paleisti strėlę iš archajinio lanko, sviesti tomahauką, išsipiešti veidą, gauti indėnišką vardą. Daugelis lankytojų čia praleidžia visą dieną ar bent gerą pusdienį ir išeina kupini įspūdžių“, – sako KTKIC vadovė.
Be to, Vinetu kaime galima apsistoti indėniškoje palapinėje tipyje ir atitolti nuo civilizacijos, paragauti ant laužo puode gaminto troškinio ar žolelių arbatos, primena pašnekovė. Vinetu kaime taip pat galima pajodinėti žirgais ar išsinuomoti baidares ar kanojas.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Kretingoje ir jos apylinkėse, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Skuodo rajone:
– Apuolės piliakalnis;
– Mosėdis;
– Žemdirbio muziejus.
„Jei iš Kretingos važiuosite link Skuodo, važiuosite per Salantus, būtinai stabtelkite kavinėje „Pakalnutė“. Apie šią vietą žino daugelis ir net juokaujama, kad visa Lietuva ten važiuoja pavalgyti. Vos tik įėjus į vidų, aplinka kiek stebina, pasitinka ant stalų „žydinčios“ dirbtinių pakalnučių puokštelės. Tačiau nustebti verta, nes dar niekas iš ten neišėjo nelaimingas ar alkanas“, – šypsosi R. Savickienė.
Skuodo apylinkės vadinamos akmenų kraštu – čia ne tik žymusis Mosėdžio muziejus, bet ir Šauklių riedulynas, dar vadinamas Šauklių tundra. Apie valandą ar porą užtruks, kol pasivaikščiosite čia įrengtu pažintiniu taku, tačiau leistis į kelią verta – paėjėjus taku galima pamatyti bene didžiausią Lietuvoje kalnų avinų – muflonų bandą.
„Nepagrįstai užmirštas 30 km nuo Skuodo nutolęs Puokės kaime stūkso Barstyčių akmuo – jis, o ne Puntukas yra didžiausias akmuo šalyje. Deja, nors ir didžiausias, jis vis dar Puntuko šešėlyje“, – apie daugelio dar neatrastą gamtos paminklą pasakoja KTKIC vadovė.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką galima nuveikti Skuode ir jo apylinkėse, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Neringoje:
– Medinių skulptūrų ekspozicija „Raganų kalnas“;
– Garnių ir kormoranų kolonija;
– Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu-kalendoriumi;
– Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus.
Beveik 50 kilometrų besitęsiantį Neringos miestą sudaro keturios Kuršių nerijos gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė. Siauras smėlio ruožas, iš dviejų pusių skalaujamas jūros, neretai vadinamas SPA po atviru dangumi. Kurortas, įsikūręs Kuršių nerijos nacionaliniame parke, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.
Mėgstantiesiems pasivaikščiojimus vaizdingose vietovėse – pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate ir Parnidžio pažintinis takas, Nidoje ir Pervalkoje taip pat yra dvi trasos (Žalioji – 4 km, ir Raudonoji – 6 km) atrandantiesiems šiaurietiško ėjimo malonumus. Centriniuose Nidos ir Juodkrantės paplūdimiuose nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos vyksta nemokami jogos užsiėmimai.
Pasimatuoti žvejo batus, pamatyti priešistorinį vabzdį, įkalintą gintaro gabalėlyje, pasitikrinti laiką ant Parnidžio kopos ar daugiau laisvalaikio idėjų pateikia specialus maršrutas „Nidos Top 10“, o unikalią vietą pažinti dar nepatirtu būdu padės apdovanojimų pelnęs Vėjo, vandens ir smėlio maršrutas kanojomis. (Daugiau specialių Neringos maršrutų rasite čia.)
„Lankytojams šią vasarą duris atveria Nidos švyturys – pirmasis jūrinis Lietuvos švyturys, kuris bus atviras visuomenei“, – primena R. Savickienė.
Be to, iš Neringos galima vandens transportu persikelti į kitas regiono vietas, kuriose daugybė lankytojams neatrastų vietų, o kai kurių laivų savininkai į kelionę leidžia pasiimti ir augintinius. Siūlomi pasiplaukiojimai laivais po Kuršių marias ir reguliarūs reisai į Nemuno deltą, Lietuvos Venecija vadinamą Mingės kaimą, Juodkrantę, Dreverną, Ventės ragą.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką galima nuveikti, pamatyti, kur apsistoti ar pavalgyti Neringoje, galite rasti čia.
Informacijos šaltinis lrt.lt
Atsiliepimai